Atrodo, kad praėjom pusę gydymo, bet neapleidžia baimė, kaip reikės gyventi po gydymo. Įvairūs šaltiniai teigia įvairius dalykus apie maistą gydymo metu ir po jo, bet gydantys gydytojai vengia apie tai kalbėti. Norėtųsi sužinoti, ko mums vengti, o ko išvis atsisakyti. Kaip mama stengiuosi viską daryti, tačiau kartais nebežinau, kaip gyventi su liga“, – parašė lrytas.lt skaitytoja Dalia.
Daliai atsako POLA valdybos narė, psichologė Laura Bratikaitė.
„Miela Dalia, vaiko liga – didžiulis iššūkis šeimai ir tikrai sudėtinga užduotis, užgulusi Jūsų pečius. Kita vertus, kokia laimė Jūsų sūnui – kad jis Jus turi – rūpestingą ir mylinčią mamą, kuri yra pasiruošusi su juo būti visos kelionės „per ligą“ metu.
Iš tiesų, tėvams kyla daugybė klausimų, susijusių su diagnoze, prognoze, gydymo eiga, šalutiniu poveikiu, taip pat ir mityba. Svarbiausia – nebijokite užduoti gydytojams klausimų, o jei jie negali atsakyti – paprašykite, kad patartų, į kokios srities specialistą kreiptis, arba rekomenduotų konkretų dietologą. Žinojimas yra labai reikalingas, jis sumažins Jūsų nerimą ir jausitės galinti labiau prisidėti prie sūnaus sveikimo.
Labai svarbu sūneliui paaiškinti, kad tai, kas su juo vyksta, niekaip nesusiję su jo ankstesniu elgesiu, ir kad nei liga, nei gydymas nėra bausmės už padarytas klaidas. Tokio amžiaus vaikučiai dažnai galvoja, kad ligos priežastis – netikęs poelgis, ir kad pasveikstama savaime arba laikantis tam tikrų nurodymų.
Labai svarbu kuo paprasčiau paaiškinti ligą. Pavyzdžiui, dvejų-septynerių metų vaikai jau supranta, kas yra gėris ir blogis, tad ir ligą vaikui suprasti lengviau kaip „gėrio ir blogio kovą“, kurioje „gerosios“ ląstelės kovoja su „blogosiomis“, ir kad išgėrus vaistų, „gerosios“ ląstelės tampa stipresnės, įgyja daugiau gyvybės ir nugali „blogąsias“. Todėl, kai tik mažojo sveikata leidžia, užsiimkite visomis veiklomis, kuriose laimi gėris: žaiskite „karą“, skaitykite pasakas ir žiūrėkite filmukus su gera pabaiga. Visa tai teigiamai veiks vaikučio savijautą, leis jam išreikšti jausmus.
Ir NIEKADA nebarkite už ašaras ar „ožiukus“ prieš procedūras ar po jų – verčiau švelniai priglauskite, paglostykite ir nuraminkite meilės pilnu bučiniu. Jūsų švelnumas, meilė ir palaikymas yra tai, kas jam padeda sveikti.
Taip pat rekomenduoju paskaityti knygą „Bendravimas su onkologine liga sergančiais vaikais„ ir tikiu, kad rasite nemažai atsakymų į rūpimus klausimus.
Linkiu, kad viskas, ką skirta išgyventi, praeitų pačiu lengviausiu, kiek tik tai įmanoma, būdu.“
*** Klausimus Rūtai ir POLA ekspertams galite užduoti portale lrytas.lt, įrašę juos į tam skirtą reklaminį skydelį – jį galite rasti ir po šiuo straipsniu.
