„Iš tikrųjų yra tokių pakitimų, kurie atrodo kaip gerybiniai, bet yra vėžys. Interpretacijos prasme radiologijoje sunkiausia sritis – krūtų diagnostika. Tas ir mokslinėje literatūroje pasakyta“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ pasakojo gydytoja, mamologė, medicinos mokslų daktarė Eglė Jonaitienė.
Kai vėžys yra kažkokiame organe, aiškiai matai, kad ten „sėdi“ neaiškus darinys, o kiekviena krūtis yra skirtinga. Nors struktūriniai elementai vos keli – jungiamasis audinys, kraujagyslės, latakai, riebalinis ir fibrozinis audiniai – bet šitie elementai sukuria begalę normos variantų. Kiekvienos moters krūties struktūra gali būti visiškai skirtinga“, – pridūrė gydytoja.
Ji su laidos vedėja Rima Balanaškienė pasidalijo jautria istorija. Jau daug metų Panevėžyje dirbančiai gydytojai teko ligą nustatyti savo kolegei, kurią klastinga liga pasiglemžė staiga, kai jau atrodė, kad blogiausia liko praeityje.
Nustemba net visko matę medikai
Solidžią patirtį sukaupusi gydytoja pasakojo, kad klastinga liga vis pateikia medikams kažką naujo ir nematyto.
„Jau daugiau nei 20 metų jis (krūties vėžys – red. pastaba) nenustoja stebinti. Jis ir šitaip gali atrodyti! Įsivaizduoji? Ir čia pasirodė vėžys...“, – medikų patirtimis dalinosi E.Jonaitienė.
Krūties vėžio diagnostiką ji palygino su adatos paieškomis šieno kupetoje. Tik gydytojų darbas esą dar sunkesnis, nes, kaip atrodo adata, žino visi, o vėžį atpažinti kebliau.
„Tu nežinai, kaip vėžys gali atrodyti. Ar tai darinys, ar deformacija, ar tik švelnus audinio patankėjimas, ar „šliaužiantis“, infiltruojantis audinį taip, kad jo neatpažįsta net patyrę echoskopuotojai“, – pasakojo E.Jonaitienė.
Ji pridūrė, kad aišku tik viena – vėžys nebūna minkštas. „Todėl, jei krūtyje yra kažkas kieto, reikia būtinai pasitikrinti“, – paragino gydytoja.
Kartu medikė nuramino, kad ne kiekvienas krūtyje užčiuoptas darinys reiškia piktą ligą. Dažnai jokio pavojaus sveikatai nėra, tačiau pasitikrinti reikėtų bet kuriuo atveju.
E.Jonaitienė pasakojo, kad maži dariniai dažniausiai nereiškia ligos. „Dalis vėžių turi tokią savybę: pats darinys nedidelis, bet aplink turi desmoplastinį komponentą. Kai čiuopi naviką, jis atrodo didesnis, bet iš tikro yra mažesnis. Šitas skirtumas tarp čiuopiamo dydžio rodo, kad čia yra jis (vėžys, – red. pastaba)“, – paaiškino gydytoja.
Liga kartais nustatoma ypač anksti, kai užsimegusį susirgimą įspėti pajėgia tik medicinė įranga. Profilaktinės patikros metu, kai tiriamos jokių nusiskundimų neturinčios moterys, krūties vėžys vis tiek nustatomas 4–5 pacientėms iš tūkstančio.
E.Jonaitienė patikino, kad visame pasaulyje pastebima problema, kai gydytojams nepavyksta tyrimais pastebėti krūties vėžio.
„Tam ir straipsnių skirta. Pražiūrėtas vėžys yra ne kvalifikacijos stoka, ne aplaidumas, o medicininės praktikos standartas (…) tu vėžio gali ir neatpažinti, taip jau yra“, – akcentavo gydytoja.
Pasak E.Jonaitienės, medikai stengiasi klausytis ir savo vidinio balso, o kartais signalus siunčia ir pacientės angelas sargas.
„Moteris užsigauna tą vietą, kažkaip atkreipia dėmesį, netyčia pajuntą kažką. Būna vienas gydytojas nepamatė, bet pas kitą nueina, tarsi kažkas pasiunčia pagalbą“, – sakė gydytoja.
Kolegės liga progresavo staiga
E.Jonaitienė pasidalijo ir giliai širdyje įstrigusia asmeniška pacientės istorija. Gydytoja prisiminė, kad krūties vėžiu susirgo kitoje srityje dirbusi medikė, o agresyvi liga niekaip jos nepaleido.
„Buvo mūsų kolegė, kuri užčiuopė naviką vienoje krūtyje ir ultragarsu matėsi pakitimai. Biopsiją ligą patvirtino. Ji visą gydymą praėjo, viskas buvo tvarkoje.
Gal po pusantrų metų ji užsičiuopė guzą kitoje krūtyje. Nieko nelaukdama atėjo pas mane, o ten buvo paprasčiausia cistą, kurią įdūriau, ištraukiau skystį ir nieko neliko“, – pasakojo E.Jonaitienė.
Tačiau paciente tapusi medikė po kelių mėnesių grįžo magnetinio rezonanso tyrimo, kuris atliekamas dėl galimo ligos atsinaujinimo.
„Kitoje krūtyje, maždaug toje vietoje, kur buvo cista, matosi kontrastinės medžiagos kaupimasis, kurio nebuvo, kai susirgimas nustatyas anoje krūtyje. Mes visada vertiname abi krūtis.
Pastebėti pakitimai buvo nedideliame plote. Ieškojome iš ko imti biopsiją ir, žinokite, pažeisto audinio skirtumas nuo sveiko buvo minimalus. Gal kažkas vos vos ir čiuopėsi.
Ir gavom, kad yra vėžys. Darėme operaciją, paaiškėjo, kad ir limfmazgiai jau pažeisti. Buvo sprendimas abi krūtis visai pašalinti, implantais atstatyti. Praėjo pusantrų metų ir vėžys metėsi į smegenų dangalus.
Viskas įvyko taip greitai ir skaudžiai“, – pasakojo gydytoja ir pridūrė, kad vėžys jos kolegę pasiglemžė per ketverius metus.
Tačiau E.Jonaitienė pabrėžė, kad šiais laikais gydymas dažnai būna sėkmingas, įveikti pavyksta net ir ilgai nepastebėtą vėžį.
Ji pridūrė, kad anksčiau jaunas moteris uždelsta vėžys pražudydavo per pusantrų metų. Dabar po gydymo jos gali išgyventi ir šešerius metus. Gydytoja pabrėžė, kad itin agresyvus vėžys, kaip taisyklė, griebia jaunas moteris.
Visgi, E.Jonatienė pastebėjo, kad laimingų moterų daugiau nei tų, kurioms teko liūdna lemtis.
„Pažįstu keturias amerikietes moteris. Ir jos visos prasirgusios krūties vėžiu. Viena prasirgo prieš dešimt metų ir sako, kad jai nusibodo tikrintis, ji daugiau nebeis“, – pavyzdį, kai įveikto vėžio visai nebesibaiminama pateikė E.Jonaitienė.
Žmogaus kūnas sudarytas iš daugybės ląstelių, kurios dalijasi ir tokiu būdu dauginasi. Vežys atsiranda tuomet, kai ląstelės išsigimsta, mutuoja ir sutrinka jų dalijimosi procesas. Priskaičiuojama daugiau nei šimtas vėžio rūšių, bet daugiausia pasaulio moterų serga krūties vėžiu. Tik rūpinimasis savimi, ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas gali užkirsti kelią klastingai ligai.
