„Kai prieš keletą metų išgirdau diagnozę, tapo akivaizdu, kad mano gyvenimas pasuks kryptimi, kurios nebuvau suplanavusi“, – sako produktų dizainerė Rasa Balaišė.

Krūties vėžiu susirgusi moteris tuo metu ketino rengti doktorantūros darbą. Pati juokauja, kad doktorantūra staiga virto „daktarantūra“.

Pasak R.Balaišės, toks situacijos įvardijimas padėjo sumažinti stresą, žinią tapo lengviau pranešti artimiesiems.

„Labiausiai reikia vilties ir optimizmo, o taip nutinka, kad artimieji streso bangą pagavę ją transliuoja atgal. Terminas „daktarantūra“ buvo pirmas geras neutralizatorius, vieną minusą pakeitęs pliusu“, – patikino buvusi Nacionalinio vėžio instituto (NVI) pacientė.

[[ge:lrytas:lrytas:30409501]]

Bičiulės patarimas

Dar vienas iššūkis – apsilankymai ligoninėje ir onkologinės ligos skaudžiai paliestų pacientų vaizdinys.

Kaip sumažinti niūrumą ir pilkumą? R.Balaišės atsakymas – ryškūs drabužiai. R.Balaišė išsirinko laisvą, saulėtos spalvos džemperį su didelio užrašu „wonder“ (angl. stebuklas). Jį dėvėjo ligoninėse, o dabar užsivelka tik ypatingomis progomis.

„Saulėtas ir nuotaikingas drabužis man pačiai kėlė nuotaiką ir spinduliavo optimizmą liūdnesnėje aplinkoje“, – paaiškina moteris.

[[ge:lrytas:lrytas:28815165]][[ge:lrytas:lrytas:30325725]]

Pirmosios chemoterapijos procedūros išvakarėse R.Balaišė sulaukė palaikymo laiško iš už Atlanto, nuo bičiulės, kuri taip pat kovojo su vėžiu.

Jos patarimas – važiuojant į chemoterapiją nusiteikti, kad vykstama į SPA centrą. R.Balaišė taip ir padarė, įsivaizdavo, kad ne ligoninėje guli, o kurorte poilsiauja. Net atvažiavusi gydytis ji vyrui parašė žinutę: „Laukiu viešbutyje, žiūriu kokį numerį man paskirs.“

Kitas akcentas – ryškios spalvos chemoterapijos preparatus vadinti kokteiliais. Tai visus pralinksmindavo.

Pasak moters, reikšmių perkeitimas vyko spontaniškai ir natūraliai. Svarbiausia, kad pasikeitė ne tik pavadinimai, bet ir nuotaika.

R.Balaišės įsitikinimu, ligos kelyje padeda streso valdymas, o įšokus į paciento batus jo gali būti daug.

„Emocijos svarbu. Galvoju, mano minusų keitimo į pliusus patirtis yra puikus žaidimas, kuris padeda neutralizuoti stresą“, – paaiškina moteris.

Daugėja vėžio atvejų

„Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad kas antras žmogus per savo gyvenimą susidurs su vėžio diagnoze“, – Pasaulinei kovos su vėžiu dienai skirtoje diskusijoje pirmadienį sakė NVI direktorius Valdas Pečeliūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:30408390]]

Jis pabrėžė, kad pastaraisiais metais daugėja vėžio diagnozių. Manoma, tai lemia ilgėjanti gyvenimo trukmė ir gerėjanti diagnostika.

Laimei, vėžio išgyvenamumas gerėja. „Nustatoma diagnozė ankstyvesnėje fazėje, kas lemia žymiai geresnius gydymo rezultatus. Antras dalykas, sveikatos technologijos nepaprastai sparčiai žengia į priekį ir suteikia ženkliai geresnes galimybes“, – akcentavo V.Pečeliūnas.

Susirgau – kaip darbas?

Tarp onkologinės ligos iššūkių – pasitraukimas iš darbo rinkos. Kaip į susirgusius žiūri darbdaviai?

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, kad prieš 5 metus jam pačiam buvo įtartas vėžys. Tiesa, gydytoja paprašė pakartoti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad vyras sveikas.

„Buvo dvi paros, kai atrodė, esu arti vėžio“, – prisipažino D.Arlauskas.

Verslininko nuomone, ši patirtis padėjo geriau suprasti, ką išgyvena vėžio diagnozę išgirdę žmonės.

„Susirgo mano vyr. finansininkė, kuri vedė 4 įmones, ją pakeisti buvo beveik neįmanoma. Kadangi kartu dirbome jau 30 metų, turėjome pasitikėjimą, paprastai sutarėme, kad ji dirbs nuotoliu“, – pasakoja D.Arlauskas.

Pasak jo, didelių problemų nekilo, moteris išliko pozityvi, ligą sėkmingai įveikė ir tuo pat metu dirbo.

D.Arlausko nuomone, ligos atveju darbdavys neturi domėtis asmeninio gyvenimo detalėmis, bet gali sudaryti sąlygas kovoti su onkologine liga.

[[ge:lrytas:lrytas:30408389]]

Ragina atsikratyti stigmos

Tūkstančiams žmonių Lietuvoje pavyko įveikti vėžį, tačiau onkologinės ligos nešiojasi stigmą. Neretai vėžio diagnozę išgirdę žmones klausia, ar verta gydytis? O gal jau ruoštis laidotuvėms?

NVI gydytoja psichiatrė Giedrė Bulotienė ragina nepamiršti, kad tarp mūsų vaikšto vėžio paliesti žmonės. Pasak jos, apie onkologinę ligą nereikia kalbėti kaip apie išskirtinį dalyką, gyvenimas tęsiasi ir su ja.

„Turiu daug pacientų, kurių ligos istorijoje parašyta „IV stadija“. Tie vyrai ir moterys niekuo nesiskiria nuo mūsų, jie ateina, tęsia gydymą, gyvena ne vienerius metus“, – pabrėžia G.Bulotienė.

Vėžį įveikti Rasai padėjo bičiulės laiškas ir ypatingas rūbas