Mityba ir fizinis aktyvumas 42 proc. sumažino depresijos simptomus
Australijos Deakino universiteto Maisto ir nuotaikos centro tyrėjai teigia, kad jų surinti duomenys rodo, jog dietologai ir fizinio aktyvumo fiziologai po papildomų mokymų galėtų iš dalies pakeisti psichikos sveikatos priežiūros specialistus, kurių Australijoje ypatingai trūksta.
Į tyrimą buvo įtraukti 182 žmonės, sergantys lengva ir vidutinio sunkumo depresija. Atsitiktiniu būdu jie buvo suskirstyti į dvi grupes: vieniems paskirti gyvenimo būdo pokyčiai, o kitiems – kognityvinė elgesio terapija. Kadangi tyrimas buvo atliekamas COVID-19 pandemijos metu, šie grupiniai užsiėmimai vyko internetu.
Susiję straipsniai
Kiekvieną gyvenimo būdo terapijos užsiėmimą vedė dietologas ir fizinių pratimų fiziologas, kurie dalyviams davė įrodymais pagrįstus patarimus, kaip daugiau judėti kiekvieną dieną ir pagerinti maisto racioną pagal modifikuotą Viduržemio jūros regiono dietą. Dalyviams taip pat buvo išdalinti išmanieji laikrodžiai, padėję sekti jų fizinį aktyvumą.
Kitai dalyvių grupei buvo taikoma kognityvinė elgesio terapija (KET), laikoma auksiniu gydymo standartu. Terapija apėmė metodus, kaip valdyti nenaudingas mintis ir elgseną, taip pat dalyviams buvo išdalintos specialios knygutės ir priemonės nerimui mažinti, pavyzdžiui, streso kamuoliukai
Pagrindinė tyrimo autorė profesorė Adrienne O'Neil pabrėžė, kad abiejų terapijų dažnumas, trukmė, aplinka ir grupės dydis buvo vienodi.
„Vienintelis dalykas, kuris skyrėsi, buvo tai, kad terapeutai buvo skirtingų disciplinų atstovai, ir, žinoma, skirtingas buvo užsiėmimų turinys“, – sakė A.O'Neil.
Po aštuonių savaičių nustatyta, kad sveikiau maitintis ir daugiau judėti pradėjusių tyrimo dalyvių depresijos simptomai sumažėjo 42 proc., palyginti su 37 proc. pokyčių grupėje, kuriai taikyti psichoterapijos metodai.
Ataskaitoje taip pat pateikta išlaidų analizė, kuri parodė, kad gyvenimo būdo programos vykdymas buvo šiek tiek pigesnis, nes dietologai ir fiziologai taiko mažesnį valandinį įkainį nei psichologai.
Nors kituose tyrimuose buvo nagrinėjamas fizinių pratimų poveikis kartu su gydymu, pavyzdžiui, antidepresantais, A.O'Neil sakė, kad tai buvo pirmas kartas, kai mokslininkai vertino mitybos terapiją, integruotą su fiziniais pratimais, ir palygino ją su KET.
„Kitaip nei kitose medicinos srityse, pavyzdžiui, kardiologijoje, endokrinologijoje ar diabeto priežiūroje, kur gyvenimo būdo pokyčiai yra plačiai pripažintas savikontrolės pagrindas, psichikos sveikatos ir psichiatrijos srityje jie tradiciškai buvo suvokiami tik kaip pagalbinė priemonė“, – sakė A.O'Neil.
Taigi, naujasis tyrimas, nors ir turėjo trūkumų, jos įsitikinimu, turėtų pakeisti šią paradigmą.
Depresija ir gruzdintos bulvytės
Naujausio atradimo išvados dera su mokslo surinktomis žiniomis apie taip vadinamo nesveiko maisto neigiamą poveikį psichikos sveikatai.
Lrytas.lt primena, kad anksčiau atliktas tyrimas parodė, jog dažnas gruzdintų bulvyčių vartojimas buvo susijęs su 12 proc. didesne nerimo sutrikimų rizika ir 7 proc. didesne depresijos rizika, palyginus su žmonėmis, kurie tokio maisto nevalgo.
Šis ryšys buvo ryškesnis tarp vyrų ir jaunų žmonių.
Pasak mokslininkų, bulvės kelia susirūpinimą dėl jų galimo poveikio nuotaikai: jos gali smarkiai padidinti kraujyje esančio cukraus kiekį, o tokie šuoliai vėliau lemia ir hormoninį atsaką.
Tyrimais nustatyta, kad nesveikas maistas ir prasta mityba gali pabloginti asmens nuotaiką ir psichinės sveikatos būklę.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.