Tyrimai blizga, o savijauta bloga
„Bėgioju miške ir išsimaudau jūroje. Taip darau jau 8 metus. Visada tuo pačiu takeliu ir niekada ten jokių erkių nemačiau“, – paaiškino 52-ejų moteris.
Tačiau vieną dieną ji pasijuto blogai: pasireiškė šaltkrėtis, pakilo temperatūra. Pačios Daivos žodžiais, atsirado tipiniai gripo požymiai.
Šeimos gydytoja padarė tyrimus, bet šie neparodė klaipėdietės negalavimų priežasties. „Visi tyrimai buvo labai geri, o savijauta – bloga“, – prisiminė Daiva.
Moterį nuraminusi šeimos gydytoja dar skyrė antibiotikų kursą dėl įtariamos šlapimtakių infekcijos. Bet Daivos savijauta negerėjo – kamavo stiprus karščiavimas, kūno temperatūra užkopdavo ir iki 39 laipsnių.
„Mėtė į šonus, svaigo galva, pykino ir buvo aukšta temperatūra, kuri man nebūdinga, nes aš niekada nesergu. Jaučiausi kaip vaikščiojanti kosmonautė, net nesupratau, kokia šiandien diena“, – pasakojo klaipėdietė.
„Baisiausiai kaltinu save“
Ji pasiguodė draugei, o ši patarė išsitirti dėl erkinio encefalito. Kai gavo teigiamą atsakymą, medikai paguldė Daivą į Klaipėdos universiteto ligoninę.
„Net nesupratau, kad čia gali būti erkės perduotas virusas, nes aš jos nemačiau“, – paaiškino moteris.
Nors Daiva gyvena gamtos apsuptyje, mėgsta grybauti, tačiau prisipažįsta, kad nebuvo pasiskiepijusi nuo erkinio encefalito.
„Pati nesuprantu, kodėl nesiskiepijau. Baisiausiai kaltinu save. Pagal amžių skiepas nuo erkinio encefalito man ir nemokamai priklausė. Bet nesusimąsčiau apie jį, tiesiog atrodė, kad nieko nenutiks, nes visi mano takeliai šimtą kartų išvaikščioti“, – paaiškino moteris.
Nuo pernai rudens 50–55 metų amžiaus grupei priklausantys Lietuvos gyventojai vakcina nuo erkinio encefalito skiepijami nemokamai.
„Man pasisekė, kad taip lengvai atsipirkau. Laiku kreipiausi, greitai gavau medikų priežiūrą ir dabar jaučiuosi geriau“, – sakė ką tik iš ligoninės išrašyta Daiva.
Nereikia skubėti į ligoninę
Klaipėdos universiteto ligonininės, kurioje buvo gydyta Daiva, infekcinių ligų gydytoja Rūta Pundinienė pastebėjo, kad erkių sezonas šiemet prasidėjo anksti. Jau pirmoje pavasario pusėje į ligoninę pradėti guldyti erkiniu encefalitu užsikrėtę pacientai.
Pasak gydytojos, svarbu žinoti, kaip erkę išsitraukti pačiam, nepanikuoti ir stebėti savijautą bei įkandimo vietą.
„Geriausia naudoti pincetą – suimant erkę kuo arčiau odos, nesukant ir nespaudžiant, staigiu judesiu traukiant į viršų. Po to įkandimo vietą būtina dezinfekuoti. Jeigu erkės traukimo metu nutrūksta galvutė – nereikia panikuoti. Svarbiausia, jog būtų pašalintas kūnelis – būtent jame yra virusai ir bakterijos. Galvutė ilgainiui pasišalina iš organizmo kaip svetimkūnis, todėl papildomų veiksmų dažniausiai nereikia. Nepatartina traukti erkę pirštais ar tepti aliejumi, kaip vis dar pataria kai kurie liaudies šaltiniai“, – sakė R.Pundinienė.
Tiesa, nuo erkinio encefalito neapsaugos net ir greitas erkės ištraukimas, nes žmogui virusas perduodamas jau įkandimo metu.
Tačiau tinkama reakcija apsaugo nuo užsikrėtimo Laimo liga. Kuo greičiau bus ištraukta erkė, tuo didesnė tikimybė, kad ligą sukelianti bakterija nebus perduota žmogui. Jei erkė pašalinama per pirmą parą nuo įsisiurbimo, dažniausiai viskas būna gerai.
Gydytoja pabrėžė, kad įsisiurbus erkei iškart vykti į ligoninę tikrai nereikia, jei nepasireiškė jokie simptomai.
„Svarbu stebėti savo savijautą ir įkandimo vietą. Dėl Laimo ligos įkandimo vietą reikia stebėti iki keturių savaičių. Atsiradus paraudimui – kreiptis į medikus. Erkinio encefalito inkubacinis laikotarpis – nuo keletos iki 28 dienų. Jeigu po 1–2 savaičių atsiranda gripą primenantys simptomai, o po jų – antroji karščiavimo banga su neurologiniais simptomais, būtina kuo skubiau kreiptis į infekcinių ligų gydytoją arba į ligoninės skubios pagalbos skyrių“, – paaškino R.Pundinienė.
Užsikrėtimo galima išvengti
Ji pastebėjo, kad maždaug pusė pacientų, susirgusių erkiniu encefalitu nutinka panašiai kaip Daivai – jie net nežino, kad jiems buvo įkandusi erkė.
„Erkinis encefalitas – viena dažniausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, pažeidžianti galvos smegenis. Tai rimta ir dažnai ilgalaikes pasekmes turinti infekcija, tačiau jos galima išvengti“, – pabrėžė gydytoja.
Ji pridūrė, kad vakcinacija yra vienintelė veiksminga ir saugi specifinė erkinio encefalito profilaktikos priemonė, padedanti išvengti susirgimo ir sunkių ligos komplikacijų.
Kad pilnai susiformuotų apsauga, reikia trijų pagrindinių vakcinos dozių. Pagal įprastą schemą, antrasis skiepas leidžiamas praėjus 1 mėnesiui po pirmojo, o trečioji – po 5–12 mėnesių. Vėliau palaikomoji dozė reikalinga kas 3–5 metus.
„Skiepytis gali ir turėtų dauguma – vaikai nuo vienerių metų amžiaus ir suaugusieji, žmonės, sergantys lėtinėmis ar onkologinėmis ligomis. Vakcina yra saugi net ir tiems, kuriems skiepai įprastai nerekomenduojami“, – sakė R.Pundinienė.