Chemoterapijos kursas jau eina į pabaigą ir prieniškė viltingai laukia operacijos, kai bus pašalintas piktybinis auglys.
„Į viską žiūriu pozityviai. Stengiuosi išlaikyti pakeltą galvą, nes noriu pasveikti, matau, kad gydymas duoda rezultatų, viskas eina geryn.
Ir savo istorija dalinuosi, nes noriu kitas moteris paskatinti tikrintis, kad jos pasitikėtų ne spėlionėmis, o tyrimų rezultatais“, – akcentuoja pašnekovė.
Pasivažinėjimas miške vilnietės gyvenimą pakeitė neatpažįstamai: išgyvenusi pragarą įspėja ir kitus
Įtarimų sukėlęs simptomas
Dovilė pernai lapkritį atšventė 30-ąjį gimtadienį, o netrukus po to, gruodį, krūtyje užčiuopė guziuką. Pirma mintis – čia nieko rimto, juk amžius ne tas, kai sergama piktomis ligomis.
Susiję straipsniai
„Bet vidinis balsas ėmė kuždėti, kad nepakenktų nueiti pas gydytoją“, – prisiminė Dovilė.
Iš pradžių jį paskambino į privačią kliniką ir paprašė mamogramos. Tačiau telefonu moteriai buvo paaiškinta, kad tokiame jauname amžiuje šis tyrimas nėra atliekamas, jei siuntimo neskyrė gydytojas onkologas.
Tuomet Dovilė apsilankė pas savo ginekologę. Darinys jai įtarimų nesukėlė, bet dėl šventos ramybės ji išrašė siuntimą pas chirurgą. Bet paaiškėjo, kad apsilankymo pas šį specialistą reikėtų laukti pusmetį.
Todėl prieniškė rado kitą kelią. Šeimos gydytoja skyrė siuntimą pas gydytoją onkologą, o pas šį galima patekti per savaitę, nes įtariant onkologinę ligą Lietuvoje veikia „žaliųjų koridorių sistema“.
Jautėsi stipri ir energinga
Po atliktos echoskopijos gydytojas su išvadomis neskubėjo ir pasiūlė padaryti biopsiją – paimti įtarimų sukėlusio darinio audinio mėginį ir jį ištirti laboratorijoje.
Praėjus dviem savaitėms Dovilė išgirdo, kad serga antros stadijos krūties vėžiu.
Ji akcentavo, kad savijauta apie ligą niekaip neišdavė. Moteris jautėsi stipri ir energinga, profilaktiškai lankydavosi pas gydytojus – visi ženklai rodė, kad ji yra sveika.
„Mano navikas buvo 2,5 cm. dydžio ir greitai augantis. Todėl gydytojai nusprendė, kad pirma reikės chemoterapijos, o paskui bus galima daryti operaciją, po kurios seks hormonų terapija“, – Kauno klinikose sudėliotą gydymo planą apibūdino Dovilė.
Ir gydytojai jai turiu džiugių žinių. Navikas dėl chemoterapijos susitraukė iki 0,5 cm. skersmens.
Dovilė pridūrė, kad stengiasi būti aktyvi, daug judėti, kasdien nueina po 6 km.
„Negalima sėdėti vietoje ir verkti. Žinoma, būna sunkių akimirkų, kai pagalves pasvaidai, paklausi: „Už ką man taip?“ Bet nusiraminu ir toliau stengiuosi pasveikti“, – pasakojo Dovilė.
Lietuvoje veikianti krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai). Tai – ligos pikas, kai tikimybė susirgti yra didžiausia. Tačiau Dovilė pabrėžė, kad vėžys į amžių nežiūri, jos pavyzdys rodo, kad ir 30-metės nėra visiškai apsaugotos.
Tokie atvejai gydytojams nėra netikėti
Remiantis statistika, 25–35 m. amžiaus pacientės sudaro 2,5 proc. visų krūties vėžio atvejų. „Šioje amžiaus grupėje krūties vėžys pasitaiko palyginti nedažnai, bet tai nėra reta liga“, – paaiškina Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė radioterapeutė doc. Erika Korobeinikova.
Ji sutiko atsakyti į portalo Lrytas klausimus apie krūties vėžį ankstyvame amžiuje.
– Ar atvejai, kai jaunos moterys suserga krūties vėžiu, stebina gydytojus onkologus?
– Lietuvoje turime apie 1500 naujų krūties vėžio atvejų per metus. Maždaug 30–35 moterys būna iki 35 metų amžiaus. Tad tokie atvejai gydytojams nėra netikėti.
– Ar tiesa, kad tokiais atvejais vėžys būna agresyvesnis?
– Jaunoms moters ši liga būna šiek tiek „klastingesnė“. Navikas dažniau būna agresyvesnis, gali sparčiau augti, greičiau plisti į kitus organus. Jaunesnės moterys dažniau serga biologiniu požiūriu nepalankiomis krūties vėžio formomis.
Ankstyva diagnostika yra svarbi. Šios moterys nepatenka į prevencinę programą, bet yra rekomendacijos dėl savitikros apčiuopos būdu. Be to, jei moteris turi rizikos veiksnių, krūties vėžiu sirgo šeimos narė, yra nustatytos tam tikros mutacijos, tada ji yra stebima nuo jaunesnio amžiaus.
Kai yra šie rizikos veiksniai, kartą per metus moteriai atliekamas ultragarso arba magnetinio rezonanso tyrimas.
– Kalbant apie jauną pacienčių amžių, ar krūties vėžys tuo išsiskiria iš kitų onkologinių ligų tipų?
– Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga, kuria suserga 25–35 metų amžiaus moterys. Jaunas amžius šitai ligai nėra apsauginis veiksnys, o kartais ir padidina riziką, jei moteris turi paveldimas genetines mutacijas.
– Jei jauna moteris užčiuopė darinį krūtyje, kokia tikimybė, kad ji serga vėžiu?
– Dažniausiai tokiame amžiuje užčiuopus sukietėjimą krūtyje, randami gerybiniai pakitimai: fibroadenomos ir cistos.
Nepaisant to, pastebėjus bet kokį pakitimą, visų pirma reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti tikslią diagnozę.