Krūties vėžys – dažniausias moterų onkologinis susirgimas
Pasak gydytojos onkologės, vieno mėnesio dėmesys nėra pakankamas, tačiau jis padeda dar kartą priminti apie šios ligos mastą ir pasekmes visai šeimai: „Neužtenka apie tai kalbėti tik kartą metuose – būtina nuolat akcentuoti šios ligos svarbą, o bent vieną mėnesį per metus skirti tam išskirtinį dėmesį.
Kodėl? Nes krūties vėžys yra dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų. Moteris yra šeimos ašis ir ramstis, todėl nuo jos žinių apie sveikatą priklauso vaikų ir visos šeimos gerovė.
Labai svarbu, kad moteris pasirūpintų ne tik artimaisiais, bet ir savo pačios sveikata bei gyvenimo kokybe. Susirgus mamai, sutrinka šeimos gyvenimas, atsiranda daug streso ir neužtikrintumo dėl ateities.“
Vėžys šiandien irgi kitoks
Per kelis dešimtmečius, anot gydytojos, ne tik stipriai pasikeitė gydymo galimybės, bet ir pati ligos dinamika: „Šiandien vėžys laikomas lėtine liga. Per 40 metų savo darbinės veiklos mačiau, kaip keitėsi gydymo galimybės, ir mačiau, kaip kinta pati liga.
Žmogaus fiziologija formavosi tūkstančius metų, todėl pastaraisiais dešimtmečiais vykstantys pokyčiai – greitas gyvenimo tempas, stresas, pakitę mitybos įpročiai – neleidžia organizmui prisitaikyti pakankamai greitai.
Ligos, kurios anksčiau buvo būdingos vyresnio amžiaus žmonėms, vis dažniau diagnozuojamos ir jaunesniems. Technologijos suteikė patogumo, bet kartu pakeitė kasdienybę: mityba tapo greita, orientuota į skonį, o ne į organizmo poreikius.
Natūralūs produktai dažnai pralaimi prieš saldžius ar traškius užkandžius. Tokia kasdienė mityba patenkina pojūčius, tačiau neatitinka virškinimo sistemos poreikių“, – teigia gydytoja.
Jei mityboje vyrauja miltai ir cukrus, bus bėdų
E. Juodžbalienė pabrėžia, kad viskas prasideda nuo paprastų pasirinkimų – nuo to, ką kasdien valgome: „Liga prasideda ląstelėje. Valgydami mes gauname tas medžiagas, iš kurių vėliau formuojami mūsų audiniai.
Ką suvartojame, iš to statome savo organizmą. Jei mityboje vyrauja miltai, cukrus, netinkami riebalai, mūsų ląstelės nesupranta tokios dietos ir prasideda lėtiniai uždegimai. Jei šie procesai tęsiasi ilgus metus, jie tyliai kaupia metabolinius sutrikimus, o vėliau tai pasireiškia kliniškai juntamomis ligomis.
Šiandieninės lėtinės ligos vadinamos civilizacijos ligomis. Retai kas gali pasigirti gyvenantis be medikamentų. Daugelis žmonių ignoruoja smulkius simptomus – sutrikusį virškinimą, miego problemas, nerimą, dažnas infekcijas, regėjimo prastėjimą, kraujotakos sutrikimus. Visa tai gali būti signalai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį daug anksčiau.“
Prevencija ir jaunėjančios diagnozės
Vis daugiau jaunų moterų įtraukiamos į krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programas. Pasak gydytojos, taip yra todėl, kad liga iš tiesų jaunėja.
„Deja, turime ir jaunesnių pacientų. Tyrimai – svarbu, tačiau kiekvienas žmogus privalo pats atsakingai rūpintis savo sveikata. Prevencinės programos atliekamos nesiskundžiantiems, tačiau simptomus turintys žmonės turi būti tiriami nepriklausomai nuo amžiaus.
Kaip ilgametė onkologė norėčiau, kad žmonės nuo jaunumės daugiau dėmesio skirtų savo sveikatai – tai turėtų būti prioritetas. Kai yra sveikata, ateina ir visa kita gerovė. Tačiau šiandien dauguma į gydytojus kreipiasi tik tada, kai problema jau aiški.
Išmokstame sudėtingų profesijų subtilybių, bet neretai stokojame elementarių žinių apie kūno sandarą, fiziologiją, mitybą, judėjimą ar psichologiją. Jei sveikata – didžiausias turtas – taptų ne šūkiu, o gyvenimo vertybe, daugelio ligų galėtume išvengti.
Kiekviena nauja karta vis mažiau susimąsto apie senatvę ir gyvenimo trukmę. Organizmas, deja, turi ribotus resursus, o ligotumas jaunų žmonių tarpe vis didėja – priežasčių tam akivaizdžiai matome.“
Krūties vėžio priežastys
Pasak gydytojos, priežastys yra įvairialypės – nuo genetikos iki kasdienės aplinkos poveikio. „Yra genetiniai ir epigenetiniai ligų rizikos veiksniai. Epigenetiniai veiksniai – visa, kas mus veikia nuo vaikystės iki dabar. Tų poveikių tiek daug, kad atsekti, kokia kombinacija paskatino karcinogenezės procesą, sudėtinga.
Nors mokslinių tyrimų apie lėtinių ligų, tarp jų ir vėžio, vystymąsi gausėja, pacientų skaičius nemažėja. Pacientai kartais patys kaltina stresą ar mitybą, tačiau ne visi pasirengę keisti įpročius.
Prognozės priklauso nuo vėžio tipo, stadijos ir paties paciento gyvenimo būdo. Liga – rimtas signalas iš naujo įvertinti savo kasdienius įpročius.“
Chemoterapija – vis dar gąsdinantis žodis
Ilgametė gydytojos patirtis rodo, kad chemoterapija šiandien nebėra vienintelė, bet išlieka svarbi gydymo dalis. „40 metų chemoterapeuto darbinės veiklos – beveik visa šiuolaikinės onkologijos istorija. Nuo keleto chemoterapinių ir hormoninių preparatų šiandien turime platų spektrą skirtingų veikimo mechanizmų.
Chemoterapija tapo tik viena iš gydymo galimybių. Kuo daugiau sužinome apie naviko biologiją, tuo tiksliau galime parinkti gydymą. Nėra vieno universalaus vaisto – net tos pačios grupės preparatai gali sukelti skirtingą šalutinį poveikį, priklausomai nuo paciento fiziologijos.
Klinikinėje praktikoje pastebime, kad gretutinės ligos, papildomai vartojami medikamentai ir organų funkcijos sutrikimai lemia gydymo rezultatus bei toleravimą. Todėl itin svarbus tinkamas organizmo palaikymas chemoterapijos metu bei atsistatymas po gydymo. Čia reikšminga gyvensenos korekcija, psichoemocinė pusiausvyra, tinkama hidratacija.“
Medikai vis dažniau kalba, kad po chemoterapijos itin svarbiu tikslu tampa atkryčio prevencija, ir į tai taip pat reikia žiūrėti sistemiškai: koreguojant gyvenseną, dirbant su savo psichologija.
Šiandien gydytojai rekomenduoja pasitelkti visas įmanomas priemones, kad tik sau padėtume išvengti atkryčio. Itin daug gydytojų atsigręžia į fitoterapiją kaip reikšmingą alternatyvą vėžio atkryčio prevencijoje.
Po chemoterapijos onkologiniams pacientams rekomenduojama vartoti citotoksinį poveikį turinčių fitojunginių – alkaloidų ir glikoproteinų, kurių daugiau kaip 20 yra ugniažolėje. Tai padeda užtikrinti atkryčio kontrolę. Tačiau pavojinga vartoti savarankiškai rinktą ugniažolę – ji gali pakenkti kepenims ir sutrikdyti ligos rodiklius, nes tai stiprus augalas, ir reikia būti rimtu fitoterapeutu, kad suvoktumėte jos saugias dozes žmogui.
Verta žinoti, kad jau seniai Lietuvos mokslininkų kartu su Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorija sukurtas preparatas su ugniažole, skirtas mitybai reguliuoti esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, po chirurginio, chemoterapinio, spindulinio gydymo, vėžio profilaktikos metu, siekiant pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Jame ugniažolė derinama su kitais augalais – gysločiu, medetka, todėl pasireiškia geriausios jos savybės, o dozė yra saugi ir tausojanti organizmą.
Palinkėjimas visiems
Gydytoja Edita Juodžbalienė primena, kad sveikata turėtų tapti tikruoju kiekvieno žmogaus prioritetu: „Gyvenimas gražus, jei turime sveiką kūną ir ramias mintis. Kad pacientų pas onkologus būtų mažiau, turime nuo jaunumės gyventi atsakingai – galvoti, ką valgome, kaip judame, kaip mąstome.
Karjera ir malonumai svarbūs, bet prioritetu turi būti sveikata. Dar daugiau – kaip elgsis vyresnieji, taip elgtis išmoks ir mūsų vaikai.“