„Krūties vėžys šiek tiek jaunėja, nors ir negalime sakyti, kad vyksta kažkoks sprogimas. Ir Vakaruose atliktų tyrimų duomenys parodė, kad ankstyvesnė patikros programa neša papildomą naudą (...) mes galime užkirsti kelią ir jaunesnių moterų susirgimui vėžiu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas Alvydas Česas.
Jis pabrėžė, kad patikros programa padeda nustatyti ligą moterims, kurios dar nejaučia jokių vėžio simptomų. Pasak gydytojo, džiugina, kad išsitirti atvyksta vis daugiau pacienčių.
„Anksčiau didžiausia problema būdavo, kad iš 5 kviečiamų atsiliepdavo tik viena. O dabar turime pasiekimą, kad iš 4 ateina 2. Manau, didžioji dalis yra nulemta tų moterų nuo 45 metų.
Todėl, kad tai yra jaunesnės moterys, jos turi geresnį įdirbį socialiniuose tinkluose, dalinasi, žiūri, skaito, domisi, prižiūri savo sveikatą“, – sakė A.Česas.
Jo teigimu, siekiama, kad pasitikrinti ateitų 75–85 proc. visų moterų. Tokie skaičiai yra Skandinavijos šalyse.
Gydytojas onkologas pabrėžė, kad valstybei atsiperka investicijos į ligų prevenciją. Tyrimams panaudotos lėšos grįžta su kaupu, nes išvengiama brangaus gydymo, žmogus pasveiksta, dirba ir moka mokesčius.
Nevalia gydyti pagal vieną kurpalių
Pastebėta, kad jaunos moterys suserga agresyvesne vėžio forma. Neretai tai susiję su paveldimumu.
„Tai ne nuo hormonų priklausomi navikai, jiems reikalinga chemoterapija ir monokloninių antikūnų terapija, kuri gali būti reikalinga daug ilgiau. Tos moterys serga ir dažniausiu, HR teigiamu krūties vėžiu, kuris atrodo labai paprastas: po operacijos ar spindulinės terapijos kai kurioms nereikia net chemoterapijos, bet mes skiriame hormonų terapiją.
Tačiau ta pacientų rizikos grupė taip pat yra skirtinga. Jeigu yra labiau pažeista limfmazgių struktūra, yra labai didelė ligos atsinaujinimo tikimybė 5–10 metų periode. Todėl visos priemonės sutelktos į, kaip anksčiau galvota, gerybiškesnę naviko formą, bet dabar suprantama, kad ji užprogramuoja ligos atkrytį.
Tai mus šiek tiek neramina. Dabar turime priemonių tą procesą užbaigti arba sumažinti tikimybę, kad ta liga atsinaujins“, – pasakojo A.Česas.
Jis tęsė, kad tobulėjanti krūties vėžio diagnostika, t.y. tikslesnis jo tipo nustatymas leidžia parinkti efektyvesnį gydymą. Negalima visų pacienčių gydyti „pagal vieną kurpalių“.
„Galima pasisodinti 10 moterų ir tikriausiai kiekvieną iš jų reikės gydyti skirtingai“, – sakė A.Česas.
Serga ir vyresnės nei 80 metų
Pavyzdžiui, jei jaunesnė nei 50 metų suserga trigubai neigiamu krūties vėžiu, didelė tikimybė, kad ji gali turėti paveldimą genų mutaciją, paskatinusią auglio atsiradimą.
„Tai svarbi detalė, nulemianti, kokį planą parinksime. Pavyzdžiui, profilaktinė mastektomija, t.y. kitos krūties šalinimas, jeigu vėžys buvo vienoje krūtyje ir turime paveldimus genus. Jei turi tą geną, tikimybė, kad atsiras liga yra 60–70 proc. Jeigu kitą geną – iki 50 proc.
Dabar žinome aibę kitų genų, kurie sąlygoja krūties vėžio ir kitų onkologinių ligų atsiradimą. Reiškia, turi sudaryti ne tik gydymo, profilaktikos planus, bet ir pasirūpinti prevencija dėl galimo kitų navikų atsiradimo“, – paaiškino A.Česas.
Jis pasakojo, kad dabar pasitaiko atvejų, kai ypač agresyvi krūties vėžio forma nustatoma ir moterims virš 80 metų, kas anksčiau atrodė visiškai neįmanoma. Piktesnį naviką nulemia genų mutacijos.
„Reikia pabrėžti, kad jei navikas po kiek laiko atsirado kitoje krūtyje, jis nebūtinai bus toks pats. Tu gali turėti visiškai kito tipo vėžį, jo gydymas bus kardinaliai kitoks“, – pabrėžė A.Česas.
Gydytojas akcentavo, kad geriausią rezultatą pasiekti padės dėmesys prevencinėms programoms.
„Kol mes orientuosimės tik į gydymą, į priekį eisime labai nedideliais žingsniukais, gerindami gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą. Bet jei mes koncentruojamės į prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir gydymą, tas šuolis yra ženkliai didesnis“, – sakė A.Česas.