Mirtingumas nuo vėžio JAV stabiliai mažėja. Tačiau optimistiškame kontekste išryškėjo nerimą sukėlęs modelis: vyresnio amžiaus moterys nėra ta grupė, kur naujų vėžio diagnozių skaičius auga sparčiausiai. Liūdna tendencija palietė tūkstantmečio kartos moteris, gimusias maždaug 1981–1996 m., kurioms dabar yra nuo 30 iki 50 metų.
Klausimas, kodėl tai vyksta, neturi aiškaus atsakymo. Tyrėjai aktyviai nagrinėja įvairias teorijas – nuo mitybos ir aplinkos poveikio iki reprodukcinių modelių ir specifinių vėžio potipių biologijos.
Žemiau pateikiama iki šiol surinktų duomenų analizė – kas žinoma, kas įtariama ir ką tai reiškia milijonams tūkstantmečio kartos moterų, kurios dar gali nežinoti, kad joms kyla padidėjusi rizika.
Joe Bideno kova su vėžiu tęsiasi: liga progresuoja
Nauja tendencija
2002 m. atotrūkis tarp vyrams ir moterims tenkančios rizikos dar nebuvo toks ryškus. Tuomet jaunesnės nei 50 metų moterys vėžiu sirgo 51 proc. dažniau nei jų bendraamžiai vyrai.
Bendrai žiūrint, vėžio atvejų tarp 15–49 metų amžiaus žmonių nuo 2000 m. padaugėjo 10 proc., nors tarp vyresnio amžiaus žmonių sergamumas sumažėjo.
Dažnai cituojama pernai paskelbta Amerikos vėžio draugijos (angl. American Cancer Society, ACS) ataskaita, kurioje teigiama, kad mirtingumas nuo vėžio JAV 1991–2022 m. laikotarpiu sumažėjo 34 proc., taip išvengiant maždaug 4,5 mln. mirčių.
Susiję straipsniai
Nors onkologinės ligos vis dar daugiausia diagnozuojamos 65 metų ir vyresniems žmonėms, bendra visų vėžio atvejų dalis tenkanti šiai amžiaus grupei sumažėjo nuo 61 proc. 1995 m. iki 59 proc. 2021 m. Būtent padažnėjęs sergamumas vėžiu tarp jaunesnių žmonių ir nulėmė šį statistikos pokytį.
Išsiskiria keli vėžio tipai
Supratimas, kurie vėžio tipai auga sparčiausiai yra labai svarbus tiek mokslinių tyrimų prioritetams nusistatyti, tiek atrankinės patikros sprendimams priimti.
„Krūties ir skydliaukės vėžys sudaro beveik pusę visų vėžio diagnozių jaunesnėms nei 50 metų moterims“, – teigė Rebecca Siegel, ACS ataskaitos pagrindinė autorė.
ACS ataskaitoje taip pat nustatyta, kad jaunesnės nei 65 metų moterys plaučių vėžiu serga dažniau nei jų bendraamžiai vyrai.
Didelio susidomėjimo pastaruoju metu sulaukia augantis jaunų žmonių sergamumas storosios žarnos vėžiu. Manoma, kad įtakos tam gali turėti mityba ir gyvensena: itin perdirbtas maistas, mažas skaidulų kiekis racione, fizinio aktyvumo stoka ir nutukimas.
Atskiro paminėjimo vertas ir gimdos vėžio atvejų augimas tarp jaunų moterų.
Kokios išvados?
Tikėtina, kad vėžiui jaunėjant vis garsiau bus diskutuojama apie patikros programų amžiaus rėžius. Pavyzdžiui, Lietuvoje krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas. Tiesa, vos prieš kelis metus programa buvo pajauninta – anksčiau tirtis buvo kviečiamos moterys nuo 50 metų.
Panašiai ir storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas.
Kita medalio pusė – gyvensena. Vėlesnė motinystė, itin perdirbtas maistas, pramoniniai junginiai, kurių poveikį tik dabar pradedame matuoti, – nėra vieno veiksnio, kurį pakeitusi moteris galėtų gauti garantiją, kad išvengs vėžio. Ši realybė nepadaro duomenų mažiau aktualiais.
Priešingai, tai dar labiau sustiprina ankstyvos patikros prasmę. Neignoruoti simptomų ir laiku pasitikrinti – kaip niekad svarbu. Atminkite, frazė „esu per jauna(s) sirgti vėžiu“ vis dažniau pasitvirtina esanti neteisinga.
Parengta pagal msn.com inf.