Apžvalgoje išanalizuoti duomenys apie septynis skirtingus sveikatos sutrikimus ir pasekmes. Be didesnės insulto bei hospitalizacijos rizikos, nustatyta, kad nemiga buvo siejama su depresija ir savižudišku elgesiu. Taip pat rasta duomenų apie galimą ryšį su demencija, ypač Alzheimerio liga.
Šie rezultatai papildo vis gausėjančius įrodymus, kad nemigos pasekmės gali būti kur kas platesnės nei prastas miegas ar sumažėjęs darbingumas dieną.
Tarptautinius diagnostikos kriterijus atitinkanti nemiga vargina apie 22 proc. bendrosios populiacijos.
„Sveikatos kodas“. Vos per 20 minučių galima įvertinti smegenų insulto riziką?
Pagrindinis tyrimo autorius Luca Vignatelli iš Bolonijos IRCCS Neurologijos mokslų instituto Italijoje teigia, kad nemigai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio vertinant smegenų ir psichikos sveikatą.
„Nemiga nusipelno dėmesio kaip įspėjamasis smegenų ir psichikos sveikatos būklės ženklas. Mūsų rezultatai rodo, kad nemigos kamuojamiems žmonėms yra didesnė demencijos ar insulto rizika. Nemiga turėtų būti vertinama ir gydoma kaip platesnio požiūrio į sveikatą dalis, siekiant sumažinti šių sutrikimų riziką“, – sakė L. Vignatelli.
Susiję straipsniai
Nemiga ir insulto rizika
Vertindami insulto riziką, tyrėjai nustatė devynis tinkamus tyrimus, iš kurių šeši buvo įtraukti į metaanalizę. Iš viso sisteminėje apžvalgoje išanalizuoti daugiau kaip 1,3 mln. žmonių duomenys.
Analizė parodė, kad nemigos kamuojamiems žmonėms insulto rizika buvo 26 proc. didesnė.
Penkiuose tyrimuose taip pat buvo nagrinėjama hospitalizacija, o trys iš jų įtraukti į metaanalizę. Nustatyta, kad nemiga buvo susijusi su 28 proc. didesne tikimybe patekti į ligoninę dėl bet kokios priežasties.
Galimas ryšys ir su demencija
Be insulto ir hospitalizacijos, platesni tyrimų duomenys siejo nemigą su keliais smegenų ir psichikos sveikatos sutrikimais.
Dauguma apžvalgų nustatė ryšį tarp nemigos ir bet kokios rūšies demencijos, nors ne visuose tyrimuose gauti vienodi rezultatai. Duomenys apie Alzheimerio ligą buvo nuoseklesni, o dėl kraujagyslinės demencijos tyrimų išvados išsiskyrė.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad rezultatus reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, jog skirtinguose tyrimuose nemiga buvo apibrėžiama nevienodai. Be to, nepakankamai atsižvelgta į vaistų nuo nemigos vartojimą.
Svarbu ir tai, kad tyrimas nustatė tik sąsajas, tačiau neįrodė, jog nemiga tiesiogiai sukelia nagrinėtas ligas ar būkles. Vis dėlto, tyrėjų teigimu, rezultatai rodo, kad klinikinėje praktikoje nemigai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, o sveikatos stiprinimo programose – daugiau kalbama apie miego sutrikimus ir tinkamą miego higieną.
Tyrimo autorius Stefanas Seidelis pabrėžė, kad miegas turėtų tapti pokalbio apie smegenų sveikatą dalimi bet kuriame amžiuje.
„Turime daugiau kalbėti apie nemigą ir jos gydymą, taip pat užtikrinti, kad miegas būtų įtrauktas į sveikatos stiprinimo programas bendruomenėse, mokyklose ir darbovietėse“, – sakė S. Seidelis.
Parengta pagal „Medical Xpress“ inf.