Tinkamas donoras atsirado Vokietijoje. Tarptautiniame registre jis buvo vienas iš 40 milijonų žmonių, galėjusių tikti Jokūbui. Šešerius metus šeima gyveno itin atsargiai, saugodama berniuką nuo infekcijų ir atsisakiusi įprasto gyvenimo.
Knygą parašė savo vaikams
„Mano sūnaus gyvybę išgelbėjo vienas iš 40 milijonų kamieninių ląstelių donorų registre buvęs ir tikęs jaunuolis. Koks dėkingumo jausmas mamai? Nenusakomas ir nepamatuojamas. Tai buvo didžiausia dovana, kurią tik galime gauti gyvenime iš kito nepažįstamo žmogaus“, – sako Birutė.
Susiję straipsniai
Šeimos patirtis tapo knyga „Tu esi mano dovana“. Birutė ją rašė savo vaikams – kad sunkiais gyvenimo momentais jie žinotų, kur ieškoti stiprybės, tačiau šiandien jos pasakojimas skirtas ir kitiems žmonėms, kurie patys išgyvena sunkumus arba ieško vilties.
„Kai būna sunku, kiekviena viltinga istorija sustiprina tikėjimą. Žmogui svarbu jausti, kad esi ne vienas. Manau, kad būtent tai ir dovanoja ši knyga“, – pasakoja autorė.
Susitikimas – ypatingoje vietoje
Nors knyga pasirodė prieš metus, susitikti su skaitytojais Birutė ilgai nedrįso. Pirmąjį pristatymą ji surengė gimtajame Alytuje – mieste, kuriame augo, svajojo, rašė pirmąsias eiles, baigė muzikos mokyklą ir giedojo bažnyčios chore.
„Nedrįsau susitikti su skaitytojais, nes maniau, kad laikui bėgant nebus taip jautru kalbėti. Knygoje nėra nė vieno išgalvoto žodžio – viskas tikra ir labai nuoga. Kai supratau, kad niekada nebus tokios dienos, kai nevirpės balsas, pajutau, kad pirmasis susitikimas su skaitytojais turi būti ten, kur jaučiuosi saugi – namuose, gimtajame mieste“, – sako ji.
Susitikimas vyko buvusioje žydų sinagogoje, dabar veikiančiame Alytaus Audiovizualiųjų menų centre. Šios erdvės istorija ir Paulinos Daukšytės-Šereckienės smuiko muzika Birutę sujaudino dar prieš prasidedant renginiui.
„Tai erdvė, kurioje būta daug raudų, maldų ir džiaugsmo. Rodos, net sienos, savyje talpinančios tą energiją, virpina kūną. Paulinos Daukšytės-Šereckienės smuiko muzika toje erdvėje man gniaužė kvapą“, – prisimena ji.
Žmoguje – neįkainojama dovana
Jaudulį išsklaidė pirmieji atvykę žmonės – Birutės šeima, giminaičiai, mokyklos laikų draugai, „Tuk tuk širdele“ bendruomenės mamos ir skaitytojai, kurių ji iki tol nepažinojo. Daugelis jau buvo perskaitę knygą. Autorę ypač palietė galimybė jų atsiliepimus išgirsti gyvai ir susitikimą užbaigti apsikabinimais.
„Be galo brangus jausmas išgirsti gyvai, kaip ši knyga atliepė jų nešiojamą patirčių skausmą. O gal sužadino meilę gyvenimui. O tada apsikabinus vieni kitiems padėkoti, kad galime tai išjausti kartu“, – sako moteris.
Šiuo sunkiu keliu Birutę ir jos šeimą palaiko paramos fondas „Tuk tuk širdele“, globojantis mamas, susiduriančias su vaikų ligomis. Fondo vadovė Alina Šiaulevičiūtė, pasak Birutės, visada yra šalia ir ją stipriai palaiko.
„Esu labai dėkinga paramos fondui „Tuk tuk širdele“, o ypač Alinai. Ji visada buvo šalia – išklausė, palaikė ir suprato, ką reiškia išgyventi vaiko ligą. Jos buvimą ir palaikymą labai vertinu. Tokiame kelyje nepaprastai svarbu žinoti, kad nesi viena.“
Sūnaus istorija pakeitė ir pačios Birutės požiūrį į donorystę. Nuo studijų laikų ji yra kraujo donorė, turi donoro kortelę, tačiau tik išgyvenusi sūnaus ligą iki galo suprato, kokią dovaną vienas žmogus gali suteikti kitam.
„Donorystė – tai aukščiausia žmogiškumo, meilės kitam žmogui ir dovanojimo forma. Ar gali būti didesnė prasmė už gyvenimo dovanojimą kitam? Aš pati nuo studijų laikų esu kraujo donorė, turiu ir donoro kortelę, bet tik išgyvenusi sūnaus istoriją supratau, kokia neįkainojama dovana ir galybė yra žmoguje. Mes galime dovanoti gyvenimus, kai nebelieka vilties“, – sako ji.
Alytuje tą vakarą buvo visa Birutės šeima – vyras, vaikai, mama ir sesuo su šeima. Autorė pasakoja, kad sugrįžusi namo dar ne kartą mintimis išgyveno susitikimo akimirkas.
„Noriu padėkoti kiekvienam atėjusiam, kiekvienam apkabinusiam žmogui. Knyga atvira ir labai apnuogina sielą, o kiekvienas apkabinimas ir žodis sustiprina ir padrąsina. Neapsakomas dėkingumas, kad buvote kartu su mumis.“