Visai neseniai moksliniame žurnale „The Lancet Regional Health – Americas“ paskelbtame tyrime mokslininkai aiškinosi, ar intensyvus svorio mažinimas kartu su specialiai sudaryta fizinio aktyvumo programa gali padėti pasiekti ankstyvame amžiuje diagnozuoto 2 tipo diabeto remisiją.
Tyrime dalyvavo 96 nutukimu sergantys 18–45 metų suaugusieji, kuriems 2 tipo diabetas buvo diagnozuotas per pastaruosius šešerius metus. Vidutinis dalyvių amžius siekė maždaug 38 metus, o diabetu jie vidutiniškai sirgo kiek ilgiau nei dvejus metus. Nedidelės apimties klinikinis tyrimas buvo atliktas Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Apie tyrimo rezultatus ir jų reikšmę diabeto gydymui papasakojo skubiosios medicinos gydytoja ir George'o Washingtono universiteto klinikinė docentė Leana Wen.
„Sveikatos kodas“. Pirmo tipo cukrinis diabetas
– Kodėl jauname amžiuje diagnozuotas 2 tipo diabetas kelia ypatingą susirūpinimą?
– Ankstyvos pradžios 2 tipo diabetu laikoma liga, diagnozuota iki 45 metų amžiaus. Paprastai ji progresuoja sparčiau nei vyresniame amžiuje nustatytas diabetas, o komplikacijų rizika būna didesnė.
Žmogus, kuriam diabetas diagnozuojamas sulaukus 30 metų, su šia liga gali gyventi ištisus dešimtmečius. Per tą laiką padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje gali pažeisti kraujagysles, nervus, inkstus ir akis. Jauniems 2 tipo diabetu sergantiems suaugusiesiems taip pat gresia didesnė širdies ir kraujagyslių ligų bei priešlaikinės mirties rizika.
Ankstesni tyrimai parodė, kad gerokai sumažinus kūno svorį galima pasiekti 2 tipo diabeto remisiją. Tačiau dauguma tokių tyrimų buvo atliekami su vyresnio amžiaus pacientais.
Susiję straipsniai
Šį kartą mokslininkai norėjo išsiaiškinti, ar toks metodas gali būti veiksmingas ir jaunesniems žmonėms, kurių liga dažnai būna agresyvesnė.
Tyrėjai taip pat siekė patikrinti, ar prižiūrimos fizinės treniruotės, įskaitant jėgos pratimus, gali padėti išsaugoti raumenų masę sparčiai mažėjant svoriui.
– Kokie buvo tyrimo rezultatai?
– Dalyviai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes. Vienai jų taikyta intensyvi mitybos ir fizinio aktyvumo programa, o kita toliau gavo įprastą medicininę priežiūrą.
Po šešių mėnesių 2 tipo diabeto remisiją pasiekė 54 proc. intensyvios programos dalyvių. Tarp įprastai gydytų pacientų tokių buvo vos 4 proc.
Remisija buvo laikoma būklė, kai glikuoto hemoglobino (HbA1c) rodiklis sumažėja iki mažiau nei 6,5 proc. ir toks išlieka bent tris mėnesius nevartojant gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių vaistų.
HbA1c rodiklis atspindi vidutinę gliukozės koncentraciją kraujyje per ilgesnį laikotarpį. Jis naudojamas tiek diagnozuojant diabetą, tiek vertinant gydymo veiksmingumą.
Intensyvios programos dalyviai taip pat neteko gerokai daugiau kūno riebalų. Palyginti su įprastai gydytais pacientais, jie vidutiniškai numetė maždaug 7,5 kg daugiau svorio.
Be to, pagerėjo jų širdies ir kvėpavimo sistemos pajėgumas: sumažėjo pulsas ramybės būsenoje, padidėjo fizinio krūvio tolerancija.
Per pirmąsias 12 savaičių intensyvios programos dalyviai laikėsi specialistų prižiūrimos dietos, pagal kurią per parą buvo leidžiama suvartoti vos 800–900 kilokalorijų.
Pirmąsias dvi savaites jie vartojo tik specialius maisto pakaitalus. Vėliau į mitybos planą buvo įtrauktas vienas įprastas patiekalas per dieną, tačiau bendras kalorijų kiekis išliko toks pat.
Nuo trečiosios savaitės dalyviai du kartus per savaitę lankė prižiūrimas treniruotes, kuriose aerobinis fizinis aktyvumas buvo derinamas su jėgos pratimais, naudojant svarmenis arba treniruoklius.
Dar vieną aerobinę treniruotę kiekvieną savaitę jie turėjo atlikti savarankiškai.
Per paskutines 12 savaičių dalyviai pamažu grįžo prie įprasto maisto, stengdamiesi išlaikyti sumažėjusį kūno svorį.
Jie toliau sportavo savarankiškai, tačiau nuolat konsultavosi su dietologais ir fizinio aktyvumo specialistais.
Visos programos metu gydytojai stebėjo pacientų gliukozės koncentraciją kraujyje bei kraujospūdį ir prireikus koregavo vartojamų vaistų dozes.
Norintiems pasiekti panašių rezultatų svarbu suprasti, kokia intensyvi buvo ši programa.
Kalorijų ribojimas buvo labai griežtas, todėl daugeliui žmonių tokios dietos būtų sunku saugiai laikytis. Treniruotės taip pat buvo reiklios, o visus programos laikymosi kriterijus atitiko tik 40 proc. dalyvių.
Be to, tyrimas buvo atliekamas trijuose specializuotuose centruose, kuriuose dalyviai reguliariai sulaukdavo gydytojų, dietologų ir fizinio aktyvumo specialistų pagalbos.
Kol kas nežinoma, ar panašių rezultatų būtų galima pasiekti įprastoje gydymo praktikoje, kur pacientams tokia specialistų priežiūra ne visada prieinama.
– Ką turėtų daryti 2 tipo diabetu sergantys žmonės, norintys pasiekti remisiją keičiant mitybą ir daugiau sportuojant?
– Pirmiausia siūlyčiau pasitarti su gydančiu gydytoju, ar remisija konkrečiu atveju yra realus tikslas ir kokie būdai būtų saugūs.
Ypač svarbu savarankiškai nebandyti laikytis tokios griežtos mažo kaloringumo dietos, kokia buvo taikoma tyrimo dalyviams.
Šiame tyrime naudotos mažo kaloringumo dietos negalima išbandyti be labai atidžios medicininės priežiūros. Insuliną ar sulfonilkarbamidų grupės vaistus vartojantiems žmonėms smarkiai sumažinus suvartojamo maisto kiekį gali pavojingai nukristi gliukozės koncentracija kraujyje.
Tokiais atvejais gydytojams gali tekti koreguoti šių ir kitų receptinių vaistų dozes.
Vis dėlto sveikatai naudingų pokyčių galima pasiekti ir nesilaikant tokios griežtos dietos.
Pavyzdžiui, pasikonsultavus su dietologu galima pakoreguoti mitybą: sumažinti saldžių gėrimų ir rafinuotų angliavandenių vartojimą, dažniau rinktis daržoves, skaidulinių medžiagų ir baltymų gausius produktus.
Kalbant apie fizinį aktyvumą, rekomenduojama siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę.
Taip pat bent du kartus per savaitę patariama atlikti jėgos pratimus, stiprinančius pagrindines raumenų grupes.
Tokie gyvenimo būdo pokyčiai gali sulėtinti diabeto progresavimą ir padėti išvengti komplikacijų, net jeigu remisijos pasiekti nepavyksta.
– Kodėl mokslininkai tiek dėmesio skyrė jėgos treniruotėms?
– Raumenys atlieka itin svarbų vaidmenį reguliuojant gliukozės koncentraciją kraujyje.
Pavalgius insulinas padeda gliukozei iš kraujo patekti į raumenų ląsteles, kuriose ji panaudojama energijai gauti arba kaupiama atsargoms.
Sergant 2 tipo diabetu, dėl atsparumo insulinui šis procesas sutrinka.
Fizinis aktyvumas padeda raumenims geriau pasisavinti gliukozę ir didina jų jautrumą insulinui. Dėl to gali pagerėti gliukozės koncentracijos kraujyje kontrolė.
Tačiau jėgos treniruotės turi ir kitą svarbų privalumą – jos padeda išsaugoti raumenų masę mažėjant kūno svoriui.
Kai žmogus netenka daug svorio, paprastai mažėja ne tik riebalų, bet ir raumenų masė.
Tai ypač aktualu 2 tipo diabetu sergantiems žmonėms, kuriems ir taip gresia didesnė raumenų funkcijos sutrikimų bei ankstyvo fizinio silpnumo rizika.
Išsaugota raumenų masė padeda palaikyti fizinę jėgą ir gerą medžiagų apykaitos būklę.
Šiame tyrime intensyvios programos dalyviai neteko nemažai kūno riebalų, tačiau jų raumenų masė nesumažėjo reikšmingai labiau nei įprastai gydytų pacientų.
Dar vienas dėmesio vertas rezultatas – intensyvios programos dalyvių plaštakos suspaudimo jėga padidėjo maždaug 8 proc.
Tai leidžia manyti, kad net ir mažėjant kūno svoriui jų raumenys stiprėjo.
Šie rezultatai patvirtina rekomendacijas aerobines treniruotes derinti su jėgos pratimais, ypač tais atvejais, kai svoris mažėja sparčiai.
– Kokie kiti šio tyrimo trūkumai?
– Pirmiausia, tyrimas buvo palyginti nedidelis. Jame dalyvavo tik jaunesni suaugusieji, sergantys nutukimu ir palyginti neseniai diagnozuotu diabetu.
Be to, į tyrimą nebuvo įtraukti insuliną vartojantys pacientai ir žmonės, turintys tam tikrų sveikatos komplikacijų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas bei sunkias inkstų ligas.
Todėl negalima teigti, kad tokie patys remisijos rodikliai būtų pasiekti tarp vyresnio amžiaus pacientų, dešimtmečius diabetu sergančių žmonių ar tų, kurių liga yra labiau pažengusi.
Antra, tyrėjai lygino kompleksinę mitybos ir fizinio aktyvumo programą su įprastu gydymu, tačiau nebuvo atskiros grupės, kurios dalyviai būtų laikęsi tokios pačios dietos, bet nesportavę prižiūrimi specialistų.
Dėl to neįmanoma tiksliai nustatyti, kokią papildomą naudą suteikė fizinis aktyvumas ir ar vien mitybos pokyčiai būtų leidę pasiekti panašų remisijos dažnį.
Intensyvios programos dalyviai taip pat sulaukė gerokai daugiau sveikatos priežiūros specialistų dėmesio nei įprastai gydyti pacientai. Tai irgi galėjo turėti įtakos rezultatams.
Galiausiai, dalyviai buvo stebimi vos šešis mėnesius.
Per šį laikotarpį pasiekta diabeto remisija dar nereiškia, kad liga išnyko visam laikui.
Gliukozės koncentracija kraujyje gali vėl padidėti, ypač jei žmogus susigrąžina numestą svorį arba ilgainiui dar labiau susilpnėja kasos gebėjimas gaminti insuliną.
Todėl būtini ilgesnės trukmės tyrimai, kurie padėtų nustatyti, kiek pacientų gali išlaikyti diabeto remisiją kelerius metus.
Galiausiai, dalyviai buvo stebimi vos šešis mėnesius.
Per šį laikotarpį pasiekta diabeto remisija dar nereiškia, kad liga išnyko visam laikui.
Gliukozės koncentracija kraujyje gali vėl padidėti, ypač jei žmogus susigrąžina numestą svorį arba ilgainiui dar labiau susilpnėja kasos gebėjimas gaminti insuliną.
Todėl būtini ilgesnės trukmės tyrimai, kurie padėtų nustatyti, kiek pacientų gali išlaikyti diabeto remisiją kelerius metus.
Parengta pagal CNN inf.