„Kiekvieną kartą vos pavalgius man darosi bloga. Bijau net pažvelgti į maistą“, – prisipažino ligos kamuojama moteris.
Keisčiausia, kad Manju sveria ne ką mažiau nei jos bendraamžės. Manju liekna, tačiau nėra silpna, ji taip pat geba atlikti visus buities darbus. Tiesa, kartais merginą kamuoja stiprūs skrandžio skausmai.
Manju motina teigia nepastebėjusi nieko neįprasta, kol mergaitei sukako dveji. Tuomet mažylę imta maitinti ryžiais, duona. Po tokių pietų mergaitę pykindavo, ji daug verkdavo. Iš pradžių Manju motina manė, kad mergaitė tiesiog išranki maistui, tačiau laikui bėgant suprato, kad tai – ne kasdieniai mažametės kaprizai, o rimtas sveikatos sutrikimas.
Po daugybės apsilankymų pas gydytojus Manju buvo nustatyta achalazija. Išbandytas ne vienas gydymo būdas, tačiau norimų rezultatų nepasiekta. Kaip teigia Džaipure dirbantis pediatras Adarshas Sharma, vienintelė merginos viltis – operacija, tačiau reikalingos pinigų sumos finansinių sunkumų turinti šeima sukaupti nepajėgtų.
Mūrininku dirbantis merginos tėvas Ramkanwaras Dharra pasakoja, kad dėl susiklosčiusios ekonominės padėties šeima nebegali leisti jai tęsti studijas. Manju gyvena su tėvais, dviem broliais ir penkiomis seserimis. Visi šeimos nariai, išskyrus Manju, yra sveiki.
Tėvai negali apmokėti Manju gydymo, tačiau iš visų jėgų stengiasi atsižvelgti į jos poreikius. Visai neseniai šeima įsigijo karvę, kad turėtų pakankamai pieno, kurio Manju per dieną išgeria net 4–5 litrus.
