Kiek vėliau epidemija buvo paskelbta Panevėžio, Raseinių ir Telšių rajonuose, pranešė BNS. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė keturiolika.
Ketvirtąją šių metų savaitę (2019 m. sausio 21–27 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 155,6 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 146,0 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 4-ąją savaitę registruotas Marijampolės administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.
Ketvirtąją šių metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 252 asmenys, iš kurių – 32 vaikai iki 2 m., 113 vaikų 2–17 m. amžiaus grupėje ir 107 suaugusieji. Ligoninėje gydytos šešios nėščiosios. Intensyviosios terapijos skyriuje gydoma 19 asmenų.
Skelbs ir Klaipėda
Trečiadienį epidemiją skelbs Klaipėdos miestas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pirmadienį rekomendavo ją skelbti ir Kaišiadorių rajone.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės teigimu, epidemijas paskelbusios savivaldybės elgiasi skirtingai, tačiau dažniausiai jose ribojami susibūrimai, kuriuose gali plisti gripo virusas.
„Savivaldybėms atsiveria platesnės galimybės arba neskelbti planuotų, organizuotų renginių, arba riboti tuos renginius, taip pat – uždaryti ugdymo įstaigas. Be to, yra galimybės finansuoti profilaktines priemones, kaip medicinines kaukes, išleisti šviečiamąją medžiagą“, – BNS sakė D. Razmuvienė.
Sausio 21-27 dienomis sergamumo rodiklis visoje šalyje siekė 155,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Prieš tai buvusią savaitę fiksuota 127,7 susirgimo 10 tūkst. gyventojų.
Epidemiją skelbia savivaldybės
ULAC specialistai primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų /10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.
Nors skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, nereikėtų pamiršti ir nespecifinių gripo bei ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonių.
Todėl rekomenduojama:
tinkamai ir dažnai plauti rankas, nusiplovus jas nusausinti;
vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas;
neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
gerai vėdinti patalpas;
susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas, gydytis, kaip nurodė gydytojas;
sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint, bei sveiki žmonės slaugydami sergantį asmenį taip pat turėtų dėvėti medicininę kaukę.
