Šiuo metu gripo epidemiją skelbia 31 iš 60 šalies savivaldybių.
ULAC specialistai primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone.
Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.
Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens–žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.
Kurių rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?
65 m. ir vyresniems asmenims;
nėščiosioms;
asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Gripo virusas, skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.
Dažniausios gripo komplikacijos:
plaučių uždegimas;
sinusitas;
miokarditas (širdies raumens uždegimas);
gali atsirasti inkstų uždegimas ar laikinai sutrikti smegenų funkcijos. Vyresniems žmonės gali paūmėti lėtinės ligos.
Pajutus pirmuosius gripo simptomus, ULAC medikai rekomenduoja neužsiimti savigyda ir nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
