A.Veryga pareiškė, kad apie sprendimą viešai buvo pasakęs dar penktadienį dieną surengtoje spaudos konferencijoje, o politikams naktimis esą reikėtų eiti miegoti, o ne politikuoti.
„Norėčiau pradėti sureaguodamas į savaitgalį besivysčiusias diskusijas apie mūsų sprendimus ir apie tai, kad dalies politikų manymu, tie sprendimai yra skuboti. (...) Norėčiau paraginti politikus dirbti savo darbą. Galų gale, naktimis reikia miegoti, o ne naktinėti.
Sprendimams yra ruošiamasi visą dieną, jie kažkada turi būti paskelbti ir dienos pabaigoje paprastai yra paskelbiama apie tai, kas yra diskutuota“, – kalbėjo jis.
Penktadienio vakarą R.Šimašius pranešė, kad sulaukė nurodymo uždaryti 2 mobiliuosius patikros punktus. Vilniaus miesto meras piktinosi, kad Vilnius gali atlikti gerokai daugiau testų, tačiau ministerija esą juos stabdo.
„Dar vienas naktinis ministro sprendimas, – feisbuke rašė R.Šimašius. – Padėtis tiek smarkiai gerėja, kad mums liepė uždaryti du iš trijų mobilių punktų, o vieno laiką sutrumpinti iki 6 valandų, t.y. iki 36 mėginių per dieną.“
„Apie mobiliųjų punktų darbo laiko sutrumpinimą penktadienį aš pristačiau dienos viduryje, tokioje pat spaudos konferencijoje. Norėčiau paraginti politikus susiimti. Visa šita situacija skirta ne politikavimui. Gal norėčiau ir paraginti naktimis miegoti, o ne komunikuoti socialiniuose tinkluose.
Dar norėčiau pasakyti, kad toks chaotiškas elgesys sukelia daug sunkumų ir mūsų komandai, ir kalbėti apie komunikacijos problemas arba jos stygių yra mažų mažiausiai nekorektiška“, – pridūrė ministras.
A.Veryga įsitikinęs, kad Vilniaus miesto mero R.Šimašiaus sukritikuotas sprendimas savaitgalį sulėtinti mobiliųjų patikros punktų veiklą, pasiteisino.
„Sprendimas dėl mobiliųjų punktų veiklos sulėtinimo buvo logiškas. Deja, bet savaitgalį pavedė laboratorijos įranga Klaipėdoje. Taip gali atsitikti su bet kurios laboratorijos įranga. Savaitgalį, sulėtinus mėginių paėmimo apimtis, laboratorijos susitvarkė su mėginiais. Liko tik maža dalis neištirtų mėginių“, – kalbėjo ministras.
Beje, pirmadienį ministro nurodymu buvo pasiūlyta netgi sutankinti mėginių paėmimo laiką Vilniaus mobiliuosiuose punktuose.
Scenarijai dėl kelių šimtų mirčių – realistiniai
Kaip pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuvoje nustatyti dar 32 koronaviruso atvejai. Bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 843. Lietuvoje nuo koronaviruso mirė jau 14 žmonių, pasveiko 7.
Visuomenės informavimo grupės (VIG) dėl koronaviruso vadovo Giedriaus Surplio teigimu, sunkių ligonių skaičius šalyje auga ir artimiausiu metu gali daugėti ir mirčių nuo koronaviruso atvejų. Šiuo metu yra 19 sunkių ligonių, septyniems iš jų ventiliuojami plaučiai.
Sveikatos apsaugos ministras pritarė, kad mirčių ir sunkių ligonių skaičiai artimiausiu metu augs, tačiau tam yra priežastis.
„Pirmiausia dėl paties mirčių didėjimo fakto, tai taip, tokio dalyko turėtume tikėtis dėl labai paprastos priežasties. Dabar, nors ligos plitimas ir yra sulėtėjęs, ir, stebint tą vadinamąją plokščiąją kreivę, nebeturime tų šuolių. Bet mes tą šuolį (susirgimų, – aut.past.) turėjome prieš geras dvi savaites ir dalies pacientų, paėjus jų inkubaciniam periodui, sveikatos būklė blogėja, jie patenka į gydymo įstaigas, jiems taikoma terapija, reikia deguonies ir pan.
Dabar tas laikas, kai turėtų daugėti pacientų su sunkesne sveikatos būkle, bet turėtume suprasti, kad toks scenarijus nerodo, kad situacija apskritai Lietuvoje blogėja. Tai rodo, kad sulaukėme kilusios bangos rezultatų“, – aiškino A.Veryga.
„Toks scenarijus yra tikėjimas mirčių didėjimo fakto ir sunkių būklių augimo. Dabar dėl paties absoliutaus mirčių skaičiaus,tai tikrai aš į tas prognozes nesileisiu, nes yra sudėtinga įvertinti, viskas vertinama teoriškai. Viskas priklausys nuo to, kaip mes laikysimės karantino sąlygų. Tiek tas skaičius 200, tiek 250 yra realistiniai scenarijai“, – svarstė A.Veryga.
Dėl karantino pratęsimo paaiškės trečiadienį
Paklaustas, ar galima tikėtis karantino pratęsimo, A.Veryga sakė, kad viskas spręsis po šventinio Velykų savaitgalio.
„Velykų savaitgalis yra savotiškai kritinis ir parodys, kiek sugebam išlikti kantriais ir suprasti, kiek rimta situacija. Lietuva kol kas neblogai tvarkosi, neturime šuolinių augimų, kaip Italijoje ar Ispanijoje, kur augimas buvo sprogstamas.
Bet per Velykų savaitgalį gali kilti pagundų palikti namus, lankyti artimuosius. Geriau taip nedaryti. Situacija, kuri yra savotiškai suvaldyta, gali pasikeisti per savaitę, jeigu nesilaikysime karantino taisyklių. Virusas cirkuliuoja. Jo reikia saugotis“, – sakė ministras.
Anot A.Verygos, dėl klausimo, ar pratęsti karantiną ir kuriam laikui jis gali būti pratęstas, trečiadienį spręs Vyriausybė. Kol kas ministras nemato argumentų, kodėl karantino sąlygas reikėtų griežtinti, nes situacija nėra bloga.
A.Veryga žadėjo, kad kai kurios verslo sritys galės tikėtis karantino sąlygų sušvelninimo, jeigu bus užtikrinti tam tikri saugumo reikalavimai darbuotojams, klientams, taip pat higienos reikalavimai, padedantys sutrukdyti užkratui plisti.
Ribos patekimą į miestus ir miestelius
„Tam, kad būtų užtikrintas kuo mažesnis judėjimas, šiandien COVID – 19 komitete nutarėme imtis papildomų priemonių. Šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius.
Tai užtikrins policijos pareigūnai, prireikus jie pasitelks karius, šaulius, policijos rėmėjus, kitus talkininkus. Į pagalbą kviesime savivaldybes, prašysime techniškai apriboti visus nebūtinus įvažiavimus į miestus ir miestelius“, – pranešė S.Skvernelis.
Klaipėdiečių skundai pagrįsti
A.Veryga prabilo ir apie susiklosčiusią situaciją Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL). „Istorija KUL prasidėjo praeitą savaitę, kai po pabendravimo su profsąjungomis ir gyvo pabendravimo su ten dirbančiais medikais, buvo nusiųsta grupė patikrinimui“, – kalbėjo A.Veryga.
Anot ministro, šeštadieninis SAM komisijos vizitas Klaipėdoje parodė, kad skundai buvo pagrįsti. „Ligoninėj kilo labai daug rizikos personalui, pacientams, nustatyta daug kryžminės taršos, ten nebuvo užtikrinta infekcijų kontrolė“, – vardijo pažeidimus ministras.
A.Veryga priminė, kad po patikrinimų buvo skubiai uždaryta dauguma KUL skyrių. Šiuo metu KUL dirba tik Onkologijos, Akušerijos-ginekologijos ir Infekcinių ligų skyriai.
Tikrins Karščiavimo kliniką Vilniuje
Skundų ministerija sulaukė ir dėl kai kurių Karščiavimo klinikų. Vis daugiau miestų, pavyzdžiui, Prienuose, Kėdainiuose, Kretingoje, pradėjo veikti vadinamosios Karščiavimo klinikos.
Tačiau ne visose Karščiavimo klinikose užtikrinamas į jas besikreipiančių pacientų saugumas. A.Veryga sakė, kad savaitgalį pasirodė žinučių apie pažeidimus Karščiavimo klinikoje Viliuje. Apie tai liudija ir ministerijai atsiųstos nuotraukos.
Ministras žadėjo, kad, kaip ir KUL atveju, tie pažeidimai bus tiriami: „Siųsime epidemiologus įvertinti, ar į infekcijų kontrolę nežiūrima atsainiai“.
Negirdėjo, kad apsaugos priemonių neišdalintų
Žurnalistas Andrius Tapinas pirmadienį sakė sulaukiantis nemažai medikų žinučių apie tai, kad jų nepasiekia asmens apsaugos priemonės. Dar daugiau: kai kurių ligoninių vadovai neigia, kad tų priemonių trūksta, nors reali situacija yra kitokia.
Paklaustas apie tai, ar žino, kad apsaugos priemonės nepasiekia medikų, A.Veryga kalbėjo: „Nežinau situacijų, kad išdalintos apsaugos priemonės būtų neduodamos darbuotojams. Girdime tokių pasakymų, kad atvykusios priemonės galbūt ne iš karto paskirstomos“.
Anot ministro, situacija dėl apsaugos priemonių paskirstymo bus aiškesnė, patvirtinus medikų apsaugos lygius ir apsaugos priemonių naudojimo lygius. Esą tai parodys, kuriems medikams, kokios priemonės reikalingos.
Apie galimus apsaugos priemonių neišdalijimus darbuotojams arba jų kaupimą ateičiai, A.Veryga sakė, kad gydymo įstaigų vadovai turėtų suprasti, jog užsikrėtus darbuotojams, gali visiškai sustoti ir įstaigos veikla, kaip jau yra nutikę.
