Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta vėliau pranešė, kad Sveikatos ekspertų tarybos vertinimu, viruso plėtra Lietuvoje yra sulėtėjusi, tačiau, siekiant esmingai pakeisti situaciją, reikėtų griežtinti karantino reikalavimus.
„Šio susitikimo metu daugiausia dėmesio buvo skirta būtent tendencijoms, epidemijos kitimo tendencijoms. Ekspertai konstatuoja, kad viruso plėtra yra sulėtėjusi, efektyvusis viruso plėtros rodiklis rodo, jog jis artėja prie vieneto.
Tačiau tam, kad situacija esmingai pasikeistų ir užsikrėtimo mastai pradėtų gana ženkliai mažėti, panašu, jog reikia papildomų priemonių, būtent peržiūrint karantino reikalavimus rizikingiausiose srityse“, – tvirtino S.Krėpšta.
Išskyrė rizikingiausias sritis
Prezidento vyriausiojo patarėjo teigimu, nusitaikius į tas sritis, kur rizika užsikrėsti COVID-19 infekcija yra didžiausia, būtų galima pasiekti geresnių rezultatų.
„Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, pandemijos plitime ir jos valdyme galioja Pareto principas, kitaip sakant, apie 20 proc. situacijų yra atsakingos už 80 proc. užsikrėtimų. Todėl, nusitaikius į tas sritis, kuriose rizikingumas užsikrėsti yra didžiausias, būtų galima pasiekti geresnių rezultatų, valdant pandemiją“, – aiškino jis.
Pasak prof. Audronės Jakaitienės, ekspertų vertinimu, įvestos karantino priemonės Lietuvoje iš tiesų veikia, tačiau Sveikatos ekspertų taryba siūlytų jas griežtinti, ypatingai žmonių susibūrimuose, ugdymo įstaigose, darbovietėse bei sveikatos priežiūros ir globos įstaigose.
Sukritikavo NVSC pateikiamus duomenis
Duomenų mokslininkas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius tvirtino atlikęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių duomenų analizę. Tiesa, jis pastebėjo, kad juose nemažai netikslumų.
„NVSC informacija yra pakankamai konfliktiška. Pavyzdžiui, mes turime židinį ir židinio tipas, aprašymas vienas kitam prieštarauja“, – sakė matematikas.
Pasak jo, maždaug pusė visų atvejų nėra pilnai ištirti, todėl atlikti analizes ar sudaryti prognozes darosi beveik neįmanoma. „50 procentų slypi povandeniniai vandenys, kur mes nežinome, iš kur ateina“, – skundėsi V.Zemlys Balevičius.
Tarp ištirtų atvejų išsiskiria šeiminiai protrūkiai. Specialistas taip pat pastebėjo, kad pastoviu užsikrėtimo šaltiniu išlieka darbovietės.
Karantinas neveikia?
Ekspertas pritarė siūlymams ugdymo įstaigų darbą perkelti į nuotolį.
„Mes pastebėjome, kad karantino priemonės neveikia, tai reikia jas stiprinti. Iš dabartinių vektorių, kur ateina užsikrėtimai, tai švietimo įstaigos yra vienas iš jų. Deja, mes negalime žinoti, bet galime įtarti, kad po tais šeiminiais ir neištirtais atvejais, yra ir ugdymo įstaigos“, – įžvalgomis dalijosi V.Zemlys-Balevičius.
Duomenų analitikas plačiau pakomentavo, ką turi omenyje sakydamas, kad karantinas neveikia. Pasak jo, per pirmąjį karantiną pavasarį įvedus griežtas priemones, buvo stebimas nuolatinis situacijos gerėjimas, tačiau rudenį pasiektas tik „augimo lėtėjimas“.
„Lėtėjimo mums neužtenka. Iš 2 tūkstančių žmonių, kurie užsikrečia kiekvieną dieną, 8 procentai eina į ligonines, o ten jau 1900 lovų. Kol atvejai, tokie skaičiai laikysis, tuo daugiau lovų bus užimta. Sveikatos apsaugos sektorius nėra guminis, ligoninių mes nepristatysime staiga“, – sakė V.Zemlys Balevičius.
Pasak jo, norint išsiaiškinti, kokios priemonės duotų efektyvų rezultatą, reikėtų geriau susitvarkyti informaciją. Pasak specialisto, NVSC viešina tik dalį duomenų, pristato ištirtus židinius, tačiau informacija apie epidemijos neištirtumą visuomenei lieka nematoma.
„Būtų gerai, kad tokie duomenys būtų viešinami ir visi galėtų įsitikinti, kad čia nėra dviejų žmonių nesusišnekėjimas (…) Visi mes galėtume spręsti apie informaciją iš tų pačių šaltinių, nebūtų kažkokių išskirtinių asmenų, kurie žino daugiau. Jie tada pasakoja ir tų duomenų niekam nerodo“, – NVSC atvirumo prašė duomenų analitikas.
Įvertino kiekvieną savivaldybę atskirai
Prof. A.Jakaitienė aiškino, kad viruso plitimo „tendencijos yra didėjančia linkme, bet jų augimas yra sulėtėjęs“. Anot jos, anksčiau Sveikatos ekspertų tarybos teiktos prognozės atitinka esantį scenarijų.
„Efektyvaus viruso reprodukcijos dydis šiuo metu Lietuvoje yra įvertintas 1,03. Mes atlikome detalesnę analizę savivaldybių lygmenyje, t.y. šio dydžio įvertį suskaičiavome kiekvienai savivaldybei.
Iš tiesų, analizuojant savivaldybių duomenis, matome, kad situacija Lietuvoje yra heterogeniška: apie 80 proc. savivaldybių nuo karantino įvedimo visgi turi šitą įvertį didesnį nei 1.
Tai reiškia, kad virusas 80 proc. savivaldybių plinta. Tačiau, kas yra gerai šioje analizėje, kad tas plitimas 80 proc. yra pastovus nuo karantino pradžios ir nebeauga, nebesiekia 100 procentų“, – kalbėjo profesorė.
Vyriausybė spręs dėl karantino griežtinimo
Vyriausybės nariai neformaliame pasitarime pirmadienį aptarė tris papildomas priemones, siekiant apriboti viruso plitimą: uždrausti prekybininkams reklamuoti akcijas ir išpardavimus bei numatyti, kad maksimaliai galėtų susiburti nebe penki, o tik du žmonės.
Formalūs sprendimai gali būti priimti vėliau šią savaitę.
Primename, kad daugiau nei tris savaites karantine gyvenanti Lietuva toliau skaičiuoja nemažėjančius koronavirusinės infekcijos atvejų rodiklius. Per praėjusią parą patvirtinti dar 1136 nauji COVID-19 ligos atvejai, dėl koronaviruso mirė 13 žmonių.
