„Nenumaldomai auga hospitalizuotų asmenų skaičius. Jau artėjame prie pusantro tūkstančio. Prisiminkime, kad anų bangų pikais mes turėjome 2,5 tūkst. hospitalizacijų“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius profesorius Juozas Augutis.
Jis prieš daugiau nei tris savaites, kai paros atvejų rekordas tebesiekė 4 tūkst., išprognozavo, kad susirgimų dėl omikron atmainos Lietuvoje ženkliai padaugės.
Tačiau profesorius pažymėjo, kad yra ir „džiugioji žinia“ – reanimacijoje gydomų COVID-19 pacientų skaičius išlieka stabilus. Į reanimacijos skyrių, pasak J.Augučio, patenka kelis kartus mažesnė dalis tų pacientų, kurie buvo paguldyti ligoninę.
„Bet neturime visiškai apsidžiaugti ir nustoti saugotis. Tie skaičiai, kai ilgai pabus tokie, kaip šiandieną matome, tai gali pakilti ir reanimacijose besigydančių skaičius“, – perspėjo J.Augutis.
Tačiau sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio nustatytos kritinės – 240 reanimacinių lovų – ribos tikriausiai Lietuvoje nepasieksime.
„Ženkliai didesnė rizika yra, kad apskritai perkrausime COVID-19 lovų ligoninėse skaičių. Jis greičiausiai perkops ir per 2 tūkstančius. O tai atitraukia labai dideles medikų pajėgas“, – paaiškino J.Augutis.
Vienas susirgęs gali apkrėsti 16 kitų
„Į skaičius derėtų žiūrėti labai rimtai. Mes greitai pripratome prie tų, sakyčiau, milžiniškų skaičių. Jeigu prieš mėnesį kas nors būtų pasakęs, kad turėsime 12 tūkst. paros užsikrėtimų, tai sunkiai būtų kažkas ir patikėjęs.
Mes esame labai aukšto užsikrėtimo zonoje, bangos viršūnėje. Turbūt, ne visus atvejus ir matome statistikos suvestinėse. Greičiausiai per dieną naujų užsikrėtimų atvejų turėtume virš 30 tūkst. ir daugiau. Tai nepraeina be jokių pėdsakų“, – sakė J.Augutis.
Anot profesoriaus, užsikrėtimų skaičiai Lietuvoje itin aukšti ir net pranoko pesimistines prognozes. Prie to esą galėjo prisidėti ir atsiradę omikron atmainos potipiai, pasižymintys dar didesniu užkrečiamumu.
J.Augutis priminė, kad praeityje viltasi, jog COVID-19 pandemija pavyks įveikti visuomenės imuniteto pagalba – paskiepijus bent 70 proc. gyventojų. Tačiau šie paskaičiavimai buvo atlikti alfa atmaina, o vėliau atsiradusios ženkliai užkrečiamesnės koronaviruso versijos sumaišė kortas.
„Anksčiau skaičiavome, kad vienas žmogus gali užkrėsti 3 ar 4 kitus asmenis. Dabar matome, kad vienas žmogus per savo aktyvų laikotarpį gali užkrėsti 15 ar net ar 16 kitų asmenų. Kaip matote, skaičiai yra didžiuliai.
Matome ir pakartotinius užsikrėtimus. Koronaviruso plitimo sustabdyti pilnai nepajėgė net vakcinacija. Bet nepamirškime, kad vakcinacija labai stipriai sustabdo sunkius atvejus ir sunkią ligos eigą. Tai irgi labai svarbu“, – pabrėžė J.Augutis.
Didelės dalies užsikrėtimų nenustatome
Profesorius paaiškino, kad Lietuva jau, ko gero, pasiekė ribą, kiek atvejų pajėgia nustatyti šalies laboratorijos. Tai rodo ir itin aukštas teigiamų testų procentas, viršijantis 50 nuošimčių.
„Nemanyčiau, kad mes matysime 20 ar 25 tūkst. atvejų per parą, tačiau tai nereiškia, kad jų nėra. Mes tiesiog jų nesurandame, nes daugybė žmonių serga lengva forma, nenori stovėti eilėje, laukti. Jeigu jiems nereikia išvykti, jie tiesiog nesitikrina pasitenkina greitaisiais testais“, – aiškino J.Augutis.
Profesoriaus skaičiavimais, šiuo metu Lietuva artėja prie susirgimų maksimumo, kuris turėtų būti pasiektas jau kitą savaitę. Tačiau J.Augutis prognozuoja, kad užsikrėtimų skaičiaus mažėjimas ateis ne iš karto.
Jis taip pat patarė žmonėms nedaryti išvadų, remiantis tik vienos dienos naujų atvejų skaičiais, o verčiau siūlė vertinti penkių dienų ar visos savaitės užsikrėtimų vidurkį. Šiuo metu per parą Lietuvoje per parą vidutiniškai nustatoma daugiau nei 10 tūkst. naujų susirgimų COVID-19 liga.
„Esame pačiame aukščiausiame taške, o tai reiškia ir pačiame pavojingiausiame kiekvienam iš mūsų. Todėl reikia atidžiai saugotis, dėti pastangas neužsikrėsti“, – akcentavo J.Augutis.
