„Nustatyti dar du raupų atvejai“, – žurnalistams sakė ministras.
Iš viso Lietuvoje iki šiol fiksuoti penki susirgimai šia liga.
Trys atvejai nustatyti praėjusią savaitę. Jie nebuvo tarpusavyje susiję, nors visi užsikrėtusieji grįžo iš Vokietijos. Jie ligą gydėsi ambulatoriškai.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ketvirtadienį pranešė, kad naujausi du atvejai nustatyti 20–29 ir 30–39 metų grupėms priklausantiems asmenims, jie galėjo užsikrėsti viešėdami Jungtinėje Karalystėje.
Centro teigimu, nauji atvejai nėra susiję su trimis prieš tai užregistruotais atvejais. Didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų nebuvo nustatyta.
Beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau didesnė užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu.
Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.
Sergantiesiems beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, limfmazgių patinimu, šaltkrėčiu, išsekimu ir į vėjaraupius panašus bėrimu ant rankų bei veido.
Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, tačiau nuo ligos galima apsisaugoti skiepais.
Lietuva 1,4 tūkst. dozių vakcinos nuo beždžionių raupų tikisi gauti per rugpjūtį.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo gegužės pradžios pasaulyje už Afrikos ribų nustatyta daugiau kaip 23 tūkst. beždžionių raupų atvejų, dauguma jų – Europoje.
PSO beždžionių raupų protrūkį yra pripažinusi tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija.
Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.
Vilnaus Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė anksčiau yra išvardijusi bedžionių raupų simptomus: pirmasis – visai ne bėrimas.
