Galbūt jis taps ir naujos medikų dinastijos pradininku – mediciną pasirinko ir gydytojo atžalos.
„Mano šeimoje medikų nebuvo, bet dabar – mano sūnus jau gydytojas, dukra vaistininkė.
Atrodo, gyvenimas pats nuvedė ta kryptimi. Dar penktoje klasėje parašiau rašinėlį apie persodintą širdį – jį mokytoja skaitė prieš visą klasę. Tąkart liko įspūdis, kad ši tema mane domina. Ir taip pradėjo formuotis kelias į mediciną.
Dar pamenu, antroje klasėje įsimylėjau labai gražią zootechnikę. Kai vėliau pamačiau, kad ji bendrauja su medicinos studentais, pagalvojau: „Kai užaugsiu – ir aš būsiu medikas!“ Tokios istorijos – smagios, bet jos ir parodo, kaip įvairūs įvykiai formuoja mūsų pasirinkimus.
Svarbiausia – noras padėti žmogui. Empatija, gebėjimas išklausyti, suprasti, būti šalia. Tai yra esminiai dalykai, vedantys į šią profesiją“, – sako P.Šerpytis.
Koks profesorius būna namie?
Jis paaiškina, kad medikui sunku atitrūkti nuo profesinių rūpesčių. Žmonės skambina ir vakarais, ir savaitgaliais – prašo pagalbos ar patarimo. O P.Šerpytis visada stengiasi padėti. Tiesa, jam atsipalaiduoti padeda fizinis aktyvumas, įvairi veikla.
„Namuose, žinoma, šeima šiek tiek nukenčia. Jeigu esi labai atsidavęs darbui, vis tiek kažko atsisakai – laiko, dėmesio. Kitaip, tikriausiai, negali. Pasirinkus šį kelią, reikia suprasti, kad tam tikros aukos yra neišvengiamos.
Gydytojo kelias – sunkus. Ilgos studijos, didelis darbo krūvis. Todėl daug kur pasaulyje – Anglijoje, Vokietijoje – trūksta medikų. Jaunimas renkasi profesijas, kurios nereikalauja tokio didelio atsidavimo.
Tačiau jeigu renkiesi šį kelią, turi mylėti žmogų ir savo darbą. Be meilės, pagarbos pacientui – nieko nebus. Žinoma, šiandien medicinos dirvonai platūs – nuo kontaktinio darbo iki radiologijos, kur net nepaliesi paciento. Bet esmė lieka ta pati – žmogus.
Dirbdamas su studentais, rezidentais, doktorantais matau, kad ateina tikrai motyvuoti jauni žmonės. Per motyvacinius pokalbius buvau nustebintas jų brandos ir patriotiškumo. Dalis net mokosi karo medicinos. Tai rodo, kad jų požiūris platus ir prasmingas.
Stengiuosi ugdyti visapusiškas asmenybes – ne tik „skaitmeninius žmones“, bet ir tuos, kurie domisi kultūra, menu, sportu. Pats atrandu pusiausvyrą muzikoje, teatre, fizinėje veikloje. Skatinu ir kitus būti įvairiapusiškais žmonėmis.
Tačiau reikia žinoti – jei nori kažko pasiekti, reikia daug aukoti. Pasirinkimas – visada tavo. Nei mane kas vertė rinktis šį kelią, nei aš verčiu savo vaikus. Laisvas apsisprendimas – svarbiausia“, – patikina P.Šerpytis.
Paciento padėka – apdovanojimas medikui
Naujienų portalas Lrytas rengia projektą „Ačiū medikams“, padėką savo mylimiausiam medikui parašyti kviečiame polapyje čia.
Apie iniciatyvą teigiamai atsiliepė ir P.Šerpytis: „Džiaugiuosi, kad propaguojate šią profesiją. Ir aš visada dalyvauju iniciatyvose, tokiose kaip „Studentas vienai dienai“. Nieko neverčiamas – noriu, kad kuo daugiau gabių jaunuolių iš visos Lietuvos rinktųsi mediciną, nes puikių žmonių yra visur – ne tik didmiesčiuose.
Neseniai buvo minima slaugytojų diena. Slaugytojai – tai taip pat medikai. Esame viena komanda. Galiu būti geras generolas, bet jeigu neturiu armijos – nieko nepadarysi“, – akcentuoja P.Šerpytis.