2023 m. Lietuvoje nustatyti 18 266 nauji onkologinės ligos atvejai. Vėžiu susirgo 3 985 vilniečiai, 1 576 kauniečiai ir 934 klaipėdiečiai.

Ilgą laiką vėžio diagnozę dažniau išgirsdavę vyrai, bet pastaraisiais metais skaičiai apsivertė – po 2020 m. didesnis sergamumas tarp moterų. Antai 2023 m. onkologine liga susirgo 8 882 vyrai ir net 9 384 moterys.

Iš kur tokie tikslūs skaičiai? Išsami statistika atsivėrė prieš kelias savaites, kai buvo modernizuotas Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registras ir jo atvirų duomenų portalas.

Jame skelbiami duomenys apima laikotarpį nuo 2001 metų. Pateikta statistika ne tik apie kelių dešimčių vėžio tipų sergamumą, bet ir ligotumą, mirtingumą ir išgyvenamumą.

[[ge:lrytas:lrytas:40316994]]

Pateikti duomenys išryškino ir ne vieną svarbią tendenciją. Pavyzdžiui, 2023 m. fiksuotas naujų krūties vėžio atvejų rekordas – 1844 susirgimai. O štai bendras onkologine liga sergančiųjų skaičius išaugo nuo 59 tūkst. pacientų 2001 m. iki daugiau nei 141 tūkst. su vėžio diagnoze gyvenančių žmonių 2023 m. Taigi, sergančiųjų skaičius padidėjo beveik pustrečio karto. Kas tai nulėmė? Statistikos niuansus Lrytas pakomentuoti sutiko NVI direktorius Valdas Pečeliūnas.

– Lietuvoje per pastaruosius 25 metus gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei puse milijono. Bet naujų vėžio atvejų skaičius išliko daugmaž stabilus – kodėl?

[[ge:lrytas:lrytas:40331489]][[ge:lrytas:lrytas:40636370]][[ge:lrytas:lrytas:40782497]]

– Taip, gyventojų skaičius mažėja, bet jų vidutinis amžius didėja. O vėžio atvejų skaičius tiesiogiai koreliuoja su amžiumi. Pavyzdžiui, sergamumas tarp žmonių iki 30 metų siekia iki 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų. O tarp vyresnių nei 50 metų sergamumas bus apie 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Vyresnis nei 80 metų gyventojas, turi 200 kartų didesnę riziką susirgti vėžiu nei jaunas žmogus.

Lietuvoje sergamumas vėžiu panašus į standartizuotos Europos populiacijos. Mūsų ypatumas, kad 2007–2009 m. buvo nustatyta labai daug prostatos vėžio atvejų, nes tuo metu Lietuvoje startavo ankstyvosios diagnostikos programa. Vyrų sergamumas stipriai šoko į viršų, bet tai buvo teigiamas dalykas – mes nustatėme daug ankstyvų stadijų ir taikant sėkmingą gydymą žmonių gyvenimo trukmė iš esmės nesumažėjo.

– Iš diagramų matyti, kad ilgą laiką bendras vėžio atvejų tarp vyrų skaičius buvo didesnis nei moterų, bet apie 2018 m. kreivės susilygino ir palaipsniui sergamumas tarp moterų pasidarė didesnis. Tikriausiai, taip nutiko, nes moterys dažniau sulaukia žilos senatvės...

– Taip, yra tiesioginė sąsaja. Vyresnių moterų yra daugiau, atitinkamai tas lemia, kad susirgimų vėžiu absoliutusis skaičius yra didesnis.

– Bendras naujų diagnozuotų vėžio atvejų skaičius pandeminiais 2020 m. buvo net 3 tūkst. mažesnis nei 2019 m., vėžio registro diagramose šie metai ryškiai išsiskiria. Kaip pirmasis karantinas paveikė onkologinę pagalbą?

[[ge:lrytas:lrytas:40818251]]

– Buvo apribotas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Suprantama, žmonės, kurie neturėjo akivaizdžių vėžio simptomų, nesikreipdavo į įstaigas, buvo pristabdytos ir patikros programos. Atitinkamai turėjome diagnozių sumažėjimą.

Tačiau vėžio atvejų skaičiaus tas nepakeitė. Tiems žmonėms diagnozė atėjo vėliau.

Kita vertus, 2020–2021 m. pacientų mirtingumas buvo didesnis. Žmonės, kurie buvo aktyviai gydomi turėjo lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, jie gaudavo chemoterapiją, jų imuninė sistema buvo silpnesnė. Deja, tai didino sunkių komplikacijų ir mirčių riziką.

Nemažai onkologinių pacientų tuo metu mirė nuo kovido. Tas ryškiai atsispindi statistikoje.

Taip pat diagnostikos sutrikimas galėjo paskui lemti didesnį kiekį vėlesnių vėžio stadijų pacientų.

– Kalbant apie ligotumą, bendras sergančiųjų vėžiu skaičius Lietuvoje gana tolygiai augo: nuo 59 tūkst. pacientų 2001 m. šis skaičius išaugo iki daugiau nei 141 tūkst. sergančiųjų 2023 m. Ką parodo ši tendencija?

– Čia yra didysis pozityvas, kad žmonės gyvena su vėžiu. Iš esmės tai siejama su gerėjančiais gydymo rezultatais. Nustatome vėžį, pritaikome efektyvų gydymą ir žmogus nemiršta.

Iš ligoninės perspektyvos mes matome didelį paslaugų poreikio augimą, nes pacientų kiekis sparčiai auga, jiems reikia reguliariai tikrintis, kartais įvyksta recidyvas, bet atsinaujinusį vėžį vėl gali gydyti. Tas pats pacientas gali būti gydomas kelis kartus, todėl mes šiandien sakome, kad tam tikros onkologinės ligos gali būti traktuojamos kaip lėtiniai susirgimai, kuriuos mes kontroliuojame visą paciento gyvenimą.

Išgyvenamumo ilgėjimas yra matomas iš esmės visų onkologinių ligų atvejų. Vienur jis yra ryškesnis – 5–10 metų išgyvenamumas 3–4 kartus ilgesnis. Gydytojai turi daug teigiamos motyvacijos.

[[ge:lrytas:lrytas:40818222]]

– Kuriose onkologijos srityse artimiausiais metais pažanga yra labiausiai tikėtina?

– Chirurgija tobulėja, vienas didesnių proveržių – robotinės chirurgijos atėjimas. Pas mus jau yra robotinės sistemos, nuo 2026-ųjų robotinės chirurgijos operacijos onkologiniams pacientams bus pradėtos apmokėti iš PSDF.

Spindulinėje terapijoje irgi ateina pažanga, kuri leidžia turėti mažesnį toksiškumą, geriau personalizuoti gydymą, į Lietuvą ateina speciali įranga, kuri leidžia tiksliau parinkti gydymo laukus.

Reikšmingai žengiama į priekį branduolinės medicinos srityje – ateina radiofarmacija, radioligandų terapija, kuri leidžia taikliai sunaikinti vėžio židinius, tausojant sveikus audinius. Bus pradėti kompensuoti nauji radiofarmaciniai preparatai.

Didžiausia pažanga tęsiasi medikamentinėje onkologijoje. Turime daug naujų taikinių terapijos preparatų, imunoterapijos metodų, lyderiaujame regione genetiškai modifikuotų limfocitų terapijoje. Proveržio sričių – labai daug.

Kai standartinis gydymas neveikia, stengiamės pacientams pasiūlyti dalyvavimą klinikiniuose tyrimuose.

Šitą veiksnių visuma ir lemia gydymo rezultatų gerėjimą, kurį atspindi ligotumo statistikos dinamika.

Lietuvoje ženkliai padaugėjo sergančių vėžiu: NVI direktorius pasakė, kas vyksta