Tad Nacionalinis kraujo centras (NKC), siekdamas padėti kuo daugiau žmonių, likusią gydymui nepanaudotą plazmą realizuoja atviro konkurso būdu, kuriame dalyvauja vaistų gamintojai iš visos Europos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Vaistus iš kraujo plazmos gydytojai naudoja gydant įvairias sunkias bei gyvybei pavojingas būkles. Vieni dažniausiai naudojamų preparatų – albuminas, kuris taikomas esant dideliems nudegimams, sunkioms traumoms ar kepenų ligoms, imunoglobulinai, kurie naudojami gydant imunodeficitinius bei kai kuriuos neurologinius susirgimus, taip pat kraujo krešėjimo faktoriai, būtini hemofilija ir kitais krešėjimo sutrikimais sergantiems pacientams.
NKC skaičiuoja, kad 2025 m. vaistinių preparatų gamybai pardavė 21 000 litrų kraujo plazmos, 2024 m. – 28 tūkst. litrų kraujo plazmos, o 2023 m. – 12 tūkst. litrų.
„Sveikatos kodas“. Širdies nepakankumo atvejai auga – patarė, kaip apsisaugoti
Vaistų iš kraujo plazmos gamyba vyksta bendroje Europos sistemoje – skirtingose šalyse surinkta plazma naudojama vaistų gamybai, o pagaminti preparatai vėliau paskirstomi įvairioms Europos valstybėms pagal poreikį.
Kaip teigia VVKT viršininkė Dovilė Marcinkė, toks gydymui nepanaudotos kraujo plazmos realizavimo modelis šiuo metu yra racionaliausias ir efektyviausias sprendimas, leidžiantis užtikrinti tiek skaidrų plazmos panaudojimą, tiek stabilų vaistų iš plazmos prieinamumą pacientams.
Susiję straipsniai
„Lietuvoje klinikiniam pacientų gydymui panaudojama tik nedidelė dalis surinktos plazmos, todėl itin svarbu, kad likusi plazma būtų panaudojama efektyviai, atsakingai ir pagal aukščiausius kokybės standartus. VVKT vertinimu, šiandien NKC taikomas modelis yra geriausias kelias, leidžiantis racionaliausiai panaudoti gydymui nepanaudotą plazmą vaistų gamybai bei užtikrinti stabilų jų prieinamumą pacientams“, – sako D. Marcinkė.
VVKT vadovė pabrėžia, kad tarnyba reguliariai atlieka NKC veiklos vertinimus bei geros gamybos praktikos patikrinimus, kurių metu vertinami visi procesai – nuo plazmos surinkimo iki jos paruošimo ir realizavimo. Pasak jos, patikrinimų rezultatai rodo, kad NKC taikomi procesai atitinka ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos geros gamybos praktikos reikalavimus bei geriausias Europos praktikas.
Tai patvirtina 2019 metais NKC suteiktas geros gamybos praktikos pažymėjimas, rodantis, kad centro veikla atitinka aukščiausius Europos Sąjungos kokybės ir saugumo standartus.
„Reikšmingų neatitikčių šių patikrinimų metu dar nebuvo nustatyta, o pastebėjus smulkesnių trūkumų ir esant poreikiui teikiamos rekomendacijos, į kurias NKC operatyviai reaguoja. Tai rodo, kad sistema, pagal kurią NKC realizuoja tiesioginiam gydymui nepanaudotą plazmą, yra efektyvi, skaidri ir racionali“, – sako D. Marcinkė.
NKC direktorius Daumantas Gutauskas pažymi, kad svarbiausia užtikrinti ne konkrečios šalies plazmos judėjimą, o stabilų ir saugų vaistų prieinamumą absoliučiai visiems pacientams.
„NKC atviro konkurso būdu kasmet parduoda kraujo plazmą Europos vaistų gamintojams, nes tai leidžia pagaminti įvairius kraujo ligoms gydyti reikalingus vaistus, kurie yra būtini gydant sunkias ir gyvybei pavojingas ligas – ne tik suaugusiųjų, bet ir kūdikių. Taip iš donorų kraujo atskirta plazma panaudojama maksimaliai – ir pacientams gydyti ligoninėse, ir vaistų gamyboje. Tai leidžia išgelbėti dar daugiau žmonių“, – sako D. Gutauskas.
Svarbiausia sistemos dalis – gyventojų įsitraukimas
Europos Sąjunga maždaug trečdalį vaistų iš kraujo plazmos žaliavos vis dar importuoja iš Jungtinių Amerikos Valstijų, todėl donorystės sistemos stabilumas ir gyventojų įsitraukimas išlieka strategiškai svarbūs visai Europai.
Pasak D. Marcinkės, nors šiuo metu jokių ženklų apie galimą vaistų iš plazmos trūkumą nefiksuojama, donorystės sistema pirmiausia remiasi visuomenės solidarumu ir žmonių pasiryžimu padėti vieni kitiems.
„Matome, kad kritinėmis situacijomis visuomenės geba labai greitai susitelkti. Puikus to pavyzdys yra Ukraina, kuri net ir karo sąlygomis geba pati apsirūpinti krauju, nes žmonės itin aktyviai dalyvauja donorystėje. Tai rodo, kad esant poreikiui visuomenė supranta donorystės svarbą ir įsitraukia. Neabejoju, kad lygiai taip pat, esant kritinėms situacijoms, visuomenė susitelktų ir Lietuvoje. Juk donorystė visų pirma yra pasitikėjimo, solidarumo ir bendruomeniškumo klausimas“, – sako VVKT vadovė.
D. Gutauskas priduria, kad būtent nuolatiniai ir aktyvūs donorai yra visos sistemos pagrindas ir tuo pačiu paaiškina, kodėl vieną kartą davus kraujo būtina sugrįžti.
„Dėkojame visiems donorams už jų aktyvumą, bet tuo pačiu kviečiame nepamiršti, kad po pirmosios donorystės visada rekomenduojama sugrįžti. Iš vieno donoro padovanoto kraujo maišelio yra išskiriami trys skirtingi kraujo komponentai: eritrocitai, trombocitai ir plazma, kurie turi skirtingą galiojimo laikotarpį. Kraujo plazmą išduoti į ligoninę galima tik po pakartotinių donoro tyrimų. Tad, jei donoras pakartotinai neatvyksta, donoro auka apskritai praranda pilnavertiškumą. Net ir norėdami, negalime panaudoti visų donoro dovanoto kraujo komponentų“, – sako jis.
VVKT ir NKC atstovai pabrėžia, kad efektyvi vaistų iš kraujo plazmos sistema neatsiejama nuo nuolatinės donorystės. Pasak jų, kiekvienas kraujo donoras prisideda ne tik prie kasdienio pacientų gydymo, bet ir prie gyvybiškai svarbių vaistų gamybos grandinės, kuri padeda užtikrinti stabilų sveikatos sistemos veikimą tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje.