Būtent šią temą savo apdovanotame darbe nagrinėjo dr. Solveiga Samulėnaitė, ieškodama atsakymo į klausimą, ar žarnyno mikrobiota gali būti vienas iš maisto priklausomybės veiksnių, ir ar ateityje tai galėtų atverti kelią naujiems personalizuotos medicinos sprendimams, rašoma pranešime žiniasklaidai.
2026 m. Lietuvos mokslų akademija ir Ateities biomedicinos fondas premijas skyrė trims jauniesiems mokslininkams, dirbantiems personalizuotos medicinos tematikoje. Premija teikiama už reikšmingą mokslinę veiklą, novatoriškus tyrimus ir jų indėlį į pažangios medicinos vystymą Lietuvoje.
Viena iš laureačių tapo biomedicinos mokslininkė dr. S. Samulėnaitė, įvertinta už tyrimus, nagrinėjančius žarnyno mikrobiotos ir maisto priklausomybės ryšį. Jos darbai prisideda prie geresnio supratimo, kaip individualūs biologiniai skirtumai gali lemti žmogaus elgesį, sveikatą ir ateities personalizuoto gydymo galimybes.
„Sveikatos kodas“. Metabolinis sindromas
– Jūsų apdovanotas tyrimas nagrinėjo žarnyno mikrobiotos ir maisto priklausomybės ryšį. Koks buvo pagrindinis atradimas?
– Savo tyrime nustatėme, kad tam tikri mikrobiotos pokyčiai būdingi tiek žmonėms, tiek pelėms, turintiems maisto priklausomybę.
Susiję straipsniai
Vienas svarbiausių mūsų atradimų buvo tai, kad bakterijos Blautia kiekis tokių individų žarnyne buvo sumažėjęs. Šis dėsningumas pasikartojo tiek žmonių, tiek gyvūnų modeliuose, todėl nusprendėme tai ištirti išsamiau.
Tuomet panaudojome skirtingas mikrobiotos sudėties moduliavimo strategijas – tiek pačią bakteriją Blautia, tiek prebiotikus, kurie skatina jos augimą. Pastebėjome, kad abi intervencijos apsaugojo peles nuo maisto priklausomybės vystymosi bei sumažino motyvaciją šokolado skonio granulėms bei kompulsyvų valgymą. Naudotus prebiotikus patentavome, o šiuo metu mūsų partneriai Ispanijoje aiškinasi, ar šis poveikis galėtų būti ne tik prevencinis, bet ir gydomasis.
– Paminėjote bakteriją Blautia. Kodėl būtent ji pasirodė tokia svarbi?
– Mūsų tyrimuose būtent Blautia buvo viena nuosekliausiai su maisto priklausomybės neturinčiais individais susijusių bakterijų, o šios bakterijos pokytis buvo stebimas tiek pelėse, tiek žmonėse. Todėl tai suteikė vilčių, jog Blautia pagrindu sukurtos mikrobiotos sudėties koregavimo strategijos galėtų padėti išvengti maisto priklausomybės ne tik pelėse, bet ir žmonėse.
Žinoma, vien tai, kad jos kiekis sumažėjęs, dar neleidžia teigti, jog ji tiesiogiai sukelia ar apsaugo nuo maisto priklausomybės. Tačiau tai buvo pakankamai stiprus signalas kelti hipotezę, kad ši bakterija gali atlikti tam tikrą apsauginį vaidmenį.
Taigi, atlikus eksperimentą su pelėmis, ir panaudojus tiek pačią Blautia, tiek jos augimą skatinančius potencialius prebiotikus, nustatėme apsauginį jų poveikį. Būtent todėl šie rezultatai pasirodė pakankamai perspektyvūs tolesniems tyrimams ir patentavimui.
– Kaip bakterija žarnyne gali būti susijusi su tuo, ko žmogus nori valgyti?
– Tai – vienas įdomiausių klausimų šioje srityje. Jau turime nemažai duomenų, kad žarnynas ir smegenys nuolat komunikuoja tarpusavyje. Tai vadinama žarnyno–smegenų ašimi. Žarnyne gyvenantys mikroorganizmai gamina įvairias signalines molekules ir metabolitus, kurie gali veikti nervų bei imuninę sistemas.
Kita vertus, ryšys yra abipusis. Tai, ką valgome, formuoja mūsų mikrobiotą. Tačiau mikrobiota taip pat gali daryti įtaką tam, kokio maisto norime.
Todėl tam tikra prasme susidaro ciklas – mes maitiname bakterijas, o jos siunčia signalus, kurie gali paveikti mūsų elgesį ir maisto pasirinkimus.
– Ar tai reiškia, kad maisto priklausomybė nėra vien valios klausimas?
– Manau, kad būtent tokie tyrimai padeda suprasti, kodėl toks požiūris yra pernelyg supaprastintas.
Kaip ir kitų priklausomybių atveju, maisto priklausomybė susijusi su konkrečiais biologiniais mechanizmais. Ypatingai svarbūs pokyčiai yra nustatomi smegenų atlygio sistemoje bei smegenų žievėje. Manoma, kad būtent pokyčiai smegenų žievėje gali būti susiję su susilpnėjusia impulsų kontrole ir negalėjimu sustoti valgyti, net kuomet fiziologiniai poreikiai yra patenkinti.
Na ir dabar jau žinome apie žarnyno mikrobiotą ir jos įtaką mūsų smegenų veiklai bei valgymo įpročiams.
Be abejo, tai nereiškia, kad žmogus neturi jokios kontrolės savo elgesiui. Tačiau tai rodo, kad vien valios pastangomis visko paaiškinti negalime. Čia veikia genetinių bei aplinkos veiksnių, ankstyvųjų gyvenimo patirčių ir biologinių procesų visuma.
– Kas vyksta smegenyse, kai žmogus turi maisto priklausomybę?
– Tyrimai rodo, kad kai kurie procesai, susiję su maisto priklausomybe, yra panašūs į tuos, kuriuos matome kitų priklausomybių atvejais.
Pavyzdžiui, mūsų smegenyse veikia dopamino (atlygio) sistema, kuri motyvuoja mus siekti išgyvenimui svarbių dalykų, tarp jų – ir maisto.
Tam tikri maisto produktai, ypač turintys daug cukraus ir riebalų, šią sistemą aktyvina stipriau. Dėl to gali didėti motyvacija jų ieškoti bei juos vartoti.
Mokslininkai pastebi ir kitus pokyčius smegenyse, pavyzdžiui, gali būti paveikiama smegenų žievė, dėl ko elgesys gali tapti impulsyvus ar netgi kompulsyvus.
Be to, žmonės turintys maisto priklausomybę, laikydamiesi dietos gali patirti neigiamas emocijas bei yra labiau linkę grįžti į nesveiką gyvenimo būdą. Todėl yra svarbu ieškoti būdų, kaip išvengti maisto priklausomybės vystymosi bei kurti veiksmingas gydymo strategijas.
– Kiek čia svarbi genetika, o kiek aplinka arba žmogaus sąmoningai priimami sprendimai?
– Svarbūs abu veiksniai. Gali egzistuoti genetinis polinkis, tačiau didelę reikšmę turi ir aplinka: mitybos įpročiai, stresas ir, ypatingai, ankstyvosios gyvenimo patirtys.
Ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu formuojasi tiek smegenys, tiek daugelis elgesio modelių. Todėl tai, kokioje aplinkoje augame, gali turėti ilgalaikį poveikį mūsų santykiui su maistu.
– Ar teisingai suprantu, kad du žmonės su ta pačia problema gali turėti visiškai skirtingas jos priežastis. Ar čia atsiranda personalizuotos medicinos vaidmuo?
– Mikrobiota yra labai individuali. Todėl mažai tikėtina, kad vienas sprendimas tiks visiems žmonėms.
Šiandien jau matome, kad tas pats probiotikas ar prebiotikas vienam žmogui gali būti naudingas, o kitam neturėti jokio poveikio. Todėl ateityje svarbiausia bus ne siūlyti universalius sprendimus, o pirmiausia suprasti konkretaus žmogaus biologinį profilį.
Tai labai gerai atspindi personalizuotos medicinos principą – gydymas ar prevencija turi būti pritaikyti konkrečiam žmogui, o ne vidutiniam pacientui.
– Kaip galėtų atrodyti toks personalizuotas požiūris praktikoje?
– Pirmiausia reikėtų įvertinti konkretaus žmogaus mikrobiotos profilį. Ateityje dirbtinis intelektas galėtų padėti analizuoti šiuos sudėtingus duomenis ir nustatyti, kokios intervencijos konkrečiam žmogui galėtų būti naudingiausios.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad šiandien jau nebeužtenka žinoti, kokios bakterijos gyvena žarnyne. Vis labiau domimės tuo, ką jos daro – kokias funkcijas atlieka, kokius signalus siunčia organizmui.
Manau, kad būtent funkcinio profilio nustatymas taps vienu svarbiausių ateities personalizuotos medicinos elementų.
– Kokios technologijos labiausiai stumia jūsų sritį į priekį?
– Didžiulį proveržį padarė genomo sekoskaitos technologijos. Jos leido daug tiksliau analizuoti mikrobiotos sudėtį bei jos atliekamas funkcijas.
Taip pat labai svarbi metabolomika, kuri suteikia papildomai žinių, apie bakterijų atliekamas funkcijas bei biologiškai aktyvių medžiagų gamybą.
Ir, žinoma, bioinformatikos metodai. Duomenų kiekiai šioje srityje yra milžiniški, todėl be pažangių analizės metodų būtų be galo sunku juos interpretuoti.
– Kaip matote personalizuotos medicinos ateitį neurologijos ir psichikos sveikatos srityse?
– Manau, kad tai viena perspektyviausių krypčių. Didžioji dalis ligų išsivysto dėl sudėtingos genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Net ta pati diagnozė skirtingiems žmonėms gali būti susijusi su skirtingais biologiniais mechanizmais.
Todėl personalizuota medicina gali padėti tiksliau nustatyti, kokios intervencijos konkrečiam žmogui bus veiksmingiausios. Mano nuomone, tai ir yra svarbiausias jos tikslas – ne ieškoti vieno sprendimo visiems, o suprasti, kuo kiekvienas pacientas yra unikalus.