Priežasčių – marios: padažnėjo lėtinės ligos, išaugo pacientų lūkesčiai, daugėja senyvo amžiaus gyventojų.
Kviečia filipiniečius
Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 m. atnaujinto tyrimo duomenimis prognozuojama, kad 2032 m. Lietuvai daugiausia truks šių specialistų: šeimos gydytojų (269), vidaus ligų gydytojų (207), vaikų ligų gydytojų (146), skubiosios medicinos gydytojų (134).
Gydymo įstaiga šalia namų tampa vis didesne prabanga: į problemą ragina žiūrėti kaip į gynybą
Visai kitą mastą įgaus slaugos darbuotojų stygius. Skaičiuojama, kad truks 4 643 bendrosios praktikos slaugytojų, 2 355 slaugytojų padėjėjų, 1 328 išplėstinės praktikos slaugytojų, 543 gydytojo odontologo padėjėjų.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Diana Smaliukaitė sako, kad vykdyta komunikacinė kampanija – 11–12 klasių mokiniams ir jų tėvams per elektroninius dienynus išsiųsti pranešimai, raginantys rinktis slaugos studijas.
Susiję straipsniai
Žinios apie galimybes renkantis šią profesiją, studijų kainas ir stipendijas, pasak jos, aktyviai skleidžiamos ir studijų mugėse.
„Šiais metais pirmą kartą pradėjome bendradarbiauti su Užsienio reikalų ministeriju ir Grįžtu.lt. Diasporos atstovams skleidžiame žinutę apie slaugos ir medicinos studijas“, – Seime surengtos konferencijos metu trečiadienį pasakojo D. Smaliukaitė.
Be to, pirmą kartą Lietuvos taikomos priemonės, pritraukti slaugytojus, buvo pristatytos Filipinuose organizuotame renginyje.
Siūlo naują gydytojo pareigybę
Pasak D. Smaliukaitės, viena iš Lietuvos problemų – gydytojai rengiami tik Vilniuje ir Kaune, po studijų nėra linkę kraustytis į regionus.
„Lenk medį – kol jaunas“, – sakė Jokūbas Balsys, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Medicinos fakulteto pirmininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad rezidentūros studijas pabaigę medikai jau būna sulaukę bent 30 metų.
„Dažnu atveju jie būna pradėję kurti šeimas, įsigiję būstą, jų antrosios pusės jau galbūt radusios stabilų darbą“, – pastebėjo J. Balsys.
Jo nuomone, medicinos studentų pritraukimą į regionus vertėtų pradėti anksčiau.
Todėl jaunieji medikai siūlo išplėsti medicinos studentų praktikas regionų ligoninėse ir įvesti jaunojo gydytojo asistento pareigybę.
„Tai būtų kryptingas studentų pasiruošimas tapti gydytoju. Kol kas vienintelė alternatyva medicinos studentams yra dirbti kaip slaugytojos padėjėju/padėjėja.
Jeigu daugiau tokių darbo vietų (jaunojo gydytojo asistento, aut. pastaba) atsirastų regionuose, ypač vasaros metu, studentai mielai jas užpildytų ir galėtų anksčiau integruotis į regionų bendruomenes“, – sakė Karolis Kučinskas, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Medicinos fakultete Akademinio proceso reikalų koordinatorius.
Pasak jo, tai nebūtų dviračio išradinėjimas. Analogiška pareigybė egzistuoja kitose Europos valstybėse ir duoda vaisių.
Jaunieji medikai teigia, kad gydytojus į regionus pritraukti padėtų ir didesnis lankstumas dėl nuotolinio darbo. Jei aptarti tyrimų rezultatus, išrašyti elektroninius receptus, siuntimus jis gali neatvykdamas į darbovietę, tada atsiranda mažesnė būtinybė nuolat gyventi regione. Esą užtektų atvažiuoti, kai teikiamos kontaktinės paslaugos.
„Aš noriu daryti šitą, bet nenoriu šito“
Tačiau nuo pavasario Joniškio ligoninei vadovaujanti Aranta Būtautaitė pastebėjo, kad jaunieji medikai neretai į darbą regionuose žvelgia iš aukšto, dėl to ligoninių vadovams kyla keblumų ieškant bendro sutarimo.
„Dažnai jaunas gydytojas tarsi pasimeta poreikiuose ir nebejaučia atsakomybės. Jeigu mes atvykstame į rajoninę arba regioninę ligoninę, tai ji, priimdama ir įsipareigodama atiduoti jums viską, ką gali, lygiai taip pat prašys, kad jūs palaikytumėte tam tikrą darbo krūvį, galbūt darytumėte ne visai tai, kas jums patinka.
Dabar klausiame gydytojų: „Ar jūs norite, kad atvyktų rezidentai?“ Jie sako, kad reikia gerai pagalvoti. Nes jie kelia sąlygas. „Aš noriu daryti šitą, bet nenoriu šito. Aš noriu būti chirurgas, kodėl turiu eiti į vidaus ligų skyrių?“
Turi būti bendra vizija, kad mes padedame vienas kitam“, – sakė A. Būtautaitė.
Ji pridūrė, kad su bendros praktikos slaugytojomis tokių problemų nekyla.
Netrukus įsigalios „atidirbimas“
Birželį Seimas priėmė Medicinos praktikos įstatymo pataisas, numatančias steigti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas. Į jas bus priimami medikai, sutinkantys po rezidentūros baigimo 5 metus atidirbti sveikatos priežiūros įstaigoje kuriame nors Lietuvos regione.
Jaunųjų medikų organizacijos teigia, kad tai nėra tinkama motyvacinė priemonė.
„Nustatytos sąlygos – labai griežtos. Sakykime, jei 5 metus atidirbti įsipareigojęs medikas iš darbo išeitų po 4,5 metų, jis turėtų grąžinti pilną sumą už studijas.
Normaliu atveju, darbintis atėjęs žmogus gali derėtis dėl sąlygų, o mes prarandame šitą malonumą ir džiaugsmą“, – po įstatymo priėmimo Lrytas skundėsi Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos narė Erika Abromavičiūtė.
Naujos įstatymo nuostatos įsigalios visai netrukus – nuo 2027 m. pradžios.