Kartais akių niežulys ir nepatogumas painiojamas su alergija, bet tik gydytojas gali nustatyti, ar tai alergija, ar sausų akių sindromas. Nors šių būklių simptomai panašūs, jų kilmė ir gydymas skiriasi iš esmės.
Alergijai labiau būdingas intensyvus akių niežulys, dažnai lydimas čiaudulio, nosies užgulimo, o esant sausų akių sindromui atsiranda sausumo ir deginimo jausmas, kuris sustiprėja vakare ar po darbo dienos.
Ašaros maitina rageną, todėl jos yra svarbios. Ragena – tai skaidri akies dalis, neturinti kraujagyslių. Į bet kurį kitą organizmo audinį deguonis patenka su krauju, o rageną deguonimi labiausiai aprūpina ašaros – jos reikalingos tam, kad ragena galėtų normaliai kvėpuoti. Ašaros atlieka ir apsauginę funkciją, nes į akį patekus dulkėms, cheminei medžiagai ar svetimkūniui jos viską išplauna.
Ašaros saugo ir nuo mikrobų. Per dieną akys ne kartą yra paliečiamos, patrinamos rankomis, ant kurių yra daug mikrobų. Ašaros sunaikina šiuos ligų sukėlėjus.
Ašaros gaminasi nuolat, o ne tik tada, kai verkiame. Per minutę ašarų liauka pagamina jų apie 1,2 mikrolitro. Tiek ašarų užtenka ragenai ir junginei sudrėkinti, o neišgaravę likučiai ašarų takais patenka į nosį.
Ašarų ima trūkti sergant tam tikromis ligomis, bet kur kas dažniau dėl netinkamų darbo sąlygų, darbo ir poilsio režimo nesilaikymo. Jei daug laiko žmonės praleidžia kondicionuojamoje patalpoje, kondicionierius ašarų plėvelę veikia kaip vėjas ir ją išdžiovina.
Ašaras džiovina ir sausas patalpų oras. Jei ašaros greit išgaruoja, o liauka nespėja jų prigaminti tiek, kad užtektų visam ragenos paviršiui padengti, vystosi sausų akių sindromas.
Ilgas laikas prie kompiuterio ar telefono ekranų – viena pagrindinių sausų akių sindromo priežasčių. Normaliai žmogus mirksi kas 5–10 sekundžių, o dirbdamas kompiuteriu – kur kas rečiau. Dėl to akys nepasidengia nauja ašarų plėvele.
Akių sausėjimą lemia ne tik išorės veiksniai, bet ir su amžiumi atsirandantys pokyčiai. Kai žmogus sulaukia 50–60 metų, įvairiausios jo organizmo liaukos nebeatlieka savo funkcijų taip gerai, kaip jaunystėje, todėl vystosi natūralus ašarų gamybos sumažėjimas.
Be to, kinta ir ašarų sudėtis, ypač prie to prisideda hormoniniai pokyčiai, kurie moteris kamuoja prasidėjus menopauzei. Akių sausėjimą lemia ir tam tikrų vaistų vartojimas.
Yra pastebėta, kad sausų akių sindromas dažniau kamuoja sergančiuosius diabetu, reumatoidiniu artritu ar kitomis autoimuninėmis ligomis.
Kaip įmanoma akims padėti?
Jei žmogus dirba kompiuteriu, medikai pataria kas 45–60 minučių daryti pertrauką, nukreipti žvilgsnį į tolį, nes tai atpalaiduoja akių raumenis, pakilti nuo kėdės, išgerti stiklinę vandens. Jei patalpos nekondicionuojamos, prastai vėdinamos, darant poilsio pauzę galima į akis įsilašinti dirbtinių ašarų.
Dirbtinių ašarų sudėtis panaši į žmogaus natūralių ašarų sudėtį. Sudrėkinti akis medikai pataria prieš pradedant darbą ar jam pasibaigus. Jei sausų akių sindromas kamuoja dėl pokyčių, atsiradusių su amžiumi, ašaras lašinti reikėtų tuomet, kai apima nemalonus jausmas.
Dirbtinių ašarų neįmanoma perdozuoti. Jeigu žmogus nėra jautrus konservantui, esančiam dirbtinių ašarų sudėtyje, jos neturi šalutinio poveikio. Galima pasirinkti dirbtinių ašarų ir be konservantų. Tai tiesiog ašarų pakaitalas. Kai kurias dirbtines ašaras galima lašintis ir ant kontaktinių lęšių – apie tai įspėjama vartojimo instrukcijoje.