Pateikiame svarbiausius faktus, išaiškėjusius po praėjusių metų pabaigoje atliktos 1000-čio Lietuvos bendrojo ugdymo mokytojų apklausos.
1. Darbo krūvis išaugo 96 proc. mokytojų
Beveik 3 iš 4 pedagogų teigė, kad dirbant nuotoliu itin išaugo darbo krūvis. Dar penktadalis sakė, kad krūvis padidėjo šiek tiek. Padidėjusį darbo krūvį labiau pažymėjo tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojai. Taip pat, daugiau laiko spręsti naujus iššūkius skiria vyresnio amžiaus ir mažesnių miestų ar kaimo vietovių pedagogai.
2. Pasiruošimui papildomai skiriama 11 valandų per savaitę
Ruošdamiesi nuotolinėms pamokoms, pedagogai darbo dienomis dirba vidutiniškai dvi valandas ilgiau nei anksčiau. Iki 10 papildomų darbo valandų per savaitę tam skiria 55 proc. mokytojų, net 43 proc. nurodo skiriantys nuo 10 iki 29 papildomų valandų.
3. 2/3 mokytojų susiduria su pamokų turinio kūrimo sunkumais
Interaktyvaus ir įdomaus turinio pasirinkimas yra per mažas – tą tvirtino dauguma apklaustų mokytojų. Net 63 proc. mokytojų pažymėjo, kad moksleiviams patrauklaus turinio sukūrimas ir yra pagrindinis nuotolinio mokymo iššūkis.
„Vykdydami edukacines veiklas mokyklose, iš mokytojų ne kartą girdėdavome, kad patrauklių ugdymo priemonių pasirinkimas nėra didelis. Apklausa parodė, kad nuotolinis mokymasis šią problemą dar labiau išryškino“, – sako tyrimą inicijavusio „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Kitų iššūkių karantino metu taip pat netrūko. Pavyzdžiui, pusei pedagogų tapo sunkiau vertinti mokinių pasiekimus, o daugiau nei trečdalis susiduria su problema kaip išlaikyti ryšį su mokiniais.
4. Kas antras mokytojas pagalbos kreipiasi į kolegas
Pamokoms besiruošiantiems pedagogams netrūksta kolegų paramos: daugiau nei 50 proc. mokytojų padeda bendradarbiai. Be to, rinkdami mokymo medžiagą, pedagogai itin dažnai išnaudoja šiuolaikinius resursus – paieškos varikliais internete naudojasi net 85 proc. mokytojų, trečdalis informacijos dairosi ir socialiniuose tinkluose.
5. 4 iš 5 mokytojų sako, kad nuotolinio mokymo patirtis pravers ateityje
Neįprastos mokymo sąlygos lemia, kad mokytojai atranda naujas edukacines priemones, kurios bus aktualios ir ateityje. Net 83 proc. apklaustų pedagogų karantino metu surinktą medžiagą ir įgytas žinias ketina panaudoti ir visiems sugrįžus į klases.
Pasak J. Cvilikienės, šiuo metu itin svarbu įtraukti ir išlaikyti moksleivius į sklandų ugdymo procesą.
„Norėdami tai pasiekti, privalome naudoti šiuolaikines priemones ir kurti patrauklų pamokų turinį. Šis metas parodė, kad visi esame kūrybiški ir bendruomeniški, kad galime padėti mokytojams ir tuo pačiu atverti naujus kelius švietimo ateičiai“, – teigia J. Cvilikienė.
Siekdamas prisidėti prie moksleivių ugdymo, „Swedbank“ Finansų institutas sausio 21 d. organizuoja didžiausią šalyje nuotolinę pamoką „Mokonomika“. Skirtingoms amžiaus grupėms pritaikytas pamokas ves 23 įvairių sričių ekspertų, kurie pasakos apie kūrybą, tvarumą, ekonomiką, mitines būtybes, pilietiškumą ir daugelį kitų temų.
„Mokonomikos“ pamoka prisideda prie UNICEF ir UNESCO rengiamos „Didžiausios pamokos pasaulyje“, kurios tikslas kurti inovatyvias švietimo priemones, įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus.
Šalies mokytojų apklausą apie nuotolinį mokymą „Swedbank“ užsakymu 2020 metų gruodį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu buvo apklausti 1 000 bendrojo ugdymo mokytojų.
