Šis tyrimas buvo pirmas ilgalaikis kohortinis tokio tipo tyrimas, skirtas išsiaiškinti vaikų nemigos simtomų vystymosi trajektorijas paauglystėje ir pilnametystėje.
„Jaunystė yra gyvenimo etapas, kai padaugėja fizinės ir psichinės sveikatos problemų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos bei savižudybių skaičius“, – portalui sciencedaily.com sakė psichiatrijos ir elgesio sveikatos docentas Julio Fernandez-Mendoza.
„Miego sutrikimai, ypač miego apnėja ir nemiga, yra susiję su blogesne širdies ir kraujagyslių bei psichine sveikata. Atsižvelgiant į tai, kad iki 25 proc. vaikų, 35 proc. paauglių ir 45 proc. jaunų suaugusiųjų kenčia nuo nemigos simptomų, mums buvo įdomu stebėti, kaip šie simptomai vystosi laikui bėgant“, – pridūrė medikas.
Grupės, kuri buvo suformuota iš atsitiktinės 5-12 metų populiacijos, tyrimas pradėtas 2000 metais. Vaikai ir jų tėvai pateikė pranešimus apie vaikų nemigos simptomus nuo sunkaus užmigimo iki problemų miegant. Vaikai taip pat dalyvavo laboratoriniame miego tyrime, kuriame naudojant polisomnografiją galima nustatyti miego apnėją ir kitus rodiklius, tokius kaip miego kiekis ir kokybė. Mokslininkai pakartotinai ištyrė 502 vaikus po 7,4 metų kaip paauglius (vidutiniškai 16 metų amžiaus) ir po 15 metų kaip jaunus suaugusius (vidutiniškai 24 metų).
Grupė nustatė, kad 43 proc. vaikų, turėjusių nemigos simptomus, toliau kenčia nuo to paauglystėje ir pilnametystėje. Apie 27 proc. vaikų, turinčių nemigos simptomus, simptomai išnyko iki paauglystės.
Tarp vaikų, neturinčių nemigos simptomų, apie 15 proc. jie pasireiškė pereinant į paauglystę ir išliko sulaukus pilnametystės.
„Pagrindinė šio tyrimo išvada yra ta, kad nemigos simptomai vaikystėje yra labiau linkę laikui bėgant išlikti nei mes manėme anksčiau, – sakė J.Fernandez-Mendoza. – Tiems, kuriems yra nemigos simptomų ir laboratoriškai išmatuota trumpa miego trukmė, yra daug didesnė tikimybė, kad ankstyvame pilnametystėje išsivystys klinikinė būklė, o ne tik simptomai. Taigi tėvai ir gydytojai neturėtų manyti, kad nemigos simptomai yra nusiskundimai, kurie išnyks savaime augant.“
J.Fernandez-Mendoza pridūrė, kad daugelis suaugusiųjų, sergančių nemiga, vaikystėje galėjo turėti miego problemų.
Nors komanda netyrė pagrindinių vaikų miego problemų priežasčių, psichiatrijos ir elgesio sveikatos docentas teigė, kad pagrindinės priežastys paprastai yra įpročiuose. Pavyzdžiui, kai vaikas nenori miegoti arba jam reikia, kad kambaryje būtų vienas iš tėvų, kad užmigtų; psichikos ir elgesio sutrikimai, tokie kaip dėmesio stokos hiperaktyvumo sutrikimas, autizmas ar nuotaikos sutrikimai; sveikatos būklės, tokios kaip galvos skausmas ar virškinimo trakto problemos.
Parengta pagal „Science Daily“ inf.
