Fuzariozė smogė grūdų sektoriui: kas šiemet pražiūrėta ir kaip neprarasti kito derliaus?

Pažeisti grūdai kelia problemų supirkėjams, derlius praranda vertę, o dalį supirkėjai apskritai atsisako priimti.

Kas lėmė protrūkį ir kaip pasiruošti kitam sezonui? Apie tai „AgroAmbasadorių“ laidoje diskutavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Samaškienė ir „Agrokoncerno“ komercijos vadovas Arnas Radzevičius.

Fuzariozė laukuose nėra naujiena, tačiau tokio masto protrūkis Lietuvoje – retas. Pasak R. Samaškienės, šiemet liga smogė jau ne tik derliui, bet ir jo kokybei.

„Situacija kelia didelį nerimą tiek ūkininkams, tiek verslui. Nuostoliai jau matomi nuimant ir trumpai saugant derlių, nes pažeidimų mastas labai didelis.“ Fuzariozę sukelia keli Fusarium genties grybai. Šiemet jų plitimui ypač palankios buvo oro sąlygos – kviečių žydėjimo metu netrūko nei drėgmės, nei šilumos.

„Kas nespėjo laiku panaudoti kontrolės priemonių, prarado derlių“, – apgailestavo specialistė.

Tikrasis protrūkio mastas išryškėja grūdams pasiekus supirkimo grandinę.

„Į elevatorius atvažiuoja pažeisti grūdai, o dėl pažeidimų juose randama daug mikotoksinų. Jie žalingi tiek naudojant grūdus pašarui, tiek maistui ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų“, – teigė A. Radzevičius.

Todėl dalis grūdų atmetama, o už kitus taikomos nuoskaitos. Pasak A. Radzevičiaus, problema pasiekė tokį mastą, kad pažeistų grūdų nebeužtenka tiesiog „atskiesti“.

„Beveik nebėra švarių grūdų. Net modernūs, stiprūs ūkiai savo laukuose turi šios ligos pėdsakų. Tad iššūkis tikrai rimtas.“ Ar viską lėmė vienas sprendimas?

Ieškant atsakymo, kodėl fuzariozė išplito taip smarkiai, ekspertai sutaria, kad rezultatą nulėmė kelių aplinkybių kombinacija.

„Reikėtų atsižvelgti į pernykštį rudenį – kai vyko sėja. Taip pat – kaip išžiemojo augalai, kaip išdėliojome sėjomainas, kokius produktus pasirinkome. Galų gale mes daug kalbame apie arimą arba nearimą, kada rizika yra didesnė užsikrėsti šitais patogenais“, – aiškino R. Samaškienė.

Ji pabrėžė ir veislės pasirinkimo svarbą. Kai kurios veislės fuzariozei jautresnės, todėl netinkamas pasirinkimas gali padidinti ligos riziką.

„Sėjomaina yra vienas iš įrankių kontroliuoti pasėlius. Labai svarbu, kokias veisles pasirenkame. Jautresnės Fusarium veislės taip pat gali lemti didesnius nuostolius, – sakė specialistė.

Kaip nurodė A. Radzevičius, ne mažiau svarbus pasirodė ir žydėjimo laikas – jei tuo metu laukuose užsitęsia lietingi orai, fuzariozei susidaro itin palankios sąlygos.

„Didžiausia svarba vis tiek tenka sėjomainai. Antras dalykas – pasirinkta veislė. Trečias aspektas – lietingas periodas veislės žydėjimo metu.“

Pasak eksperto, šios aplinkybės susidėjo itin nepalankiai. Kviečių žydėjimo metu kritulių buvo itin daug, o dėl užmirkusių laukų ūkininkams ne visada pavyko laiku atlikti purškimus.

Apsauga nuo fuzariozės nėra taikoma visiems pasėliams – ūkininkai pirmiausia vertina galimą naudą ir apsaugos priemonių kainą.

„Mūsų vidiniais duomenimis, tai apie dešimt procentų tiktai Lietuvos plotų yra saugomi nuo šios ligos“, – teigė A. Radzevičius.

Pasak jo, papildoma augalų apsauga ūkiui pirmiausia yra ekonominis sprendimas. „Purškimas ir apsauga kainuoja. Ir kiekvienas ūkininkas ir žemės ūkio subjektas visada vertina, ar investicija į lauką atsipirks.“

Įprastomis sąlygomis fuzariozės rizika ne visuomet pateisina papildomas išlaidas augalų apsaugai. Tačiau šįkart rizika buvo gerokai didesnė nei įprastai.

„Panašaus lygio katastrofa buvo gal prieš dešimtmetį. Tai ne kasdien nutinkanti situacija“, – sakė A. Radzevičius.

Jis pabrėžia: sprendžiant, kaip reaguoti į ligos riziką, vien asmeninės patirties ne visada pakanka.

„Skirtingų nuomonių visada yra, bet turime ilgamečius ekspertus ir mokslo žmones, kurie tai jau matė ir numatė.“

Fuzariozės pasekmės nesibaigia nukūlus lauką. Pažeisti grūdai keliauja per kelias patikras, o daliai jų kelias toliau užsidaro dar pirmoje grandyje.

„Kiekvienas grūdų supirkimo elevatorius turi šį filtrą. Grūdams atvažiavus, jie laboratorijoje įvertinami. Jeigu pažeidimų lygis netoleruotinas, produkcijos tiesiog nepriimama“, – pasakojo A. Radzevičius.

Tačiau net ir priėmus grūdus jų kelias nesibaigia. Toliau juos tikrina malūnai, pašarų gamintojai ir kiti perdirbėjai – visiems svarbu, kokia žaliava patenka į jų gamybą.

„Jeigu aš kepu duoną, turiu būti tikras, kad mano žaliava – grūdai – jau ateina gera. Lygiai tas pats su pašarais“, – aiškino jis.

Todėl šių metų fuzariozė smogia ne tik ūkiams. Anot A. Radzevičiaus, mažesnės pajamos pirmojoje grandyje atsiliepia visam sektoriui.

„Gaila, kad vietinėje rinkoje, pirmiausia ūkiuose, tiesiog bus mažiau pinigų. Blogai visiems – mums, mokslui, supirkėjams, perdirbėjams.“

Šių metų derliaus jau nepakeisi, tačiau kito sezono rezultatus lems ir tai, kas bus pasėta rudenį. Todėl ekspertai ragina jau dabar įvertinti sėklai numatytus grūdus ir jų užkrėstumą.

„Tie, kurie nusikūlę valo grūdus ir ruošia juos sėklai, jau dabar aktyviai tuo rūpinasi. Svarbu pasiruošti kuo sveikesnę, geresnio daigumo sėklą ir ją tinkamai išbeicuoti“, – pabrėžė R. Samaškienė.

A. Radzevičiaus teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį, iš kokio pasėlio sėkla ruošiama.

„Svarbu įvertinti, ar grūdai, kuriuos planuojate naudoti sėklai, buvo nupurkšti nuo fuzariozės.

Dirbant sėklų versle tai buvo akivaizdu: jeigu iš ūkio atvažiuodavo nepurkšti grūdai, nors užkrėtimas nebūdavo epideminio lygio, fuzariozės pėdsakus juose labai gerai matydavome.“

Todėl saugesnis pasirinkimas – sertifikuota sėkla arba kruopščiai atrinkti ir įvertinti ūkyje paruošti grūdai.

Ne mažiau svarbus ir pats beicavimas.

„Labai svarbu beicavimą atlikti kokybiškai. Jeigu tai daro įmonė, procesas prižiūrimas, tačiau daug ūkių šį darbą atlieka patys. Mūsų patirtis rodo, kad kokybiškas beicavimas turi didelę įtaką sėklos kokybei ir padeda sumažinti užkratą laukuose“, – akcentavo R. Samaškienė.

Renkantis priemones, būtina žinoti ir tai, kas slypi po produkto pavadinimu – kokios veikliosios medžiagos įeina į jo sudėtį ir ar jos tinkamos konkrečiai situacijai.

„Fludioksonilas, tritikonazolas, fluksapiroksadas dažnai nieko nesako statistiniam naudotojui, bet svarbu pasikonsultuoti su profesionalais“, – patarė A. Radzevičius.

Dar viena svarbi šio sezono pamoka – nuo purškimo laiko priklauso ir jo efektyvumas.

„Užsikrėtimas vyksta labai konkrečiu metu – iš pradžių rizika kyla, o vėliau mažėja. Jeigu purškimas pataiko į tą laikotarpį, galima tikėtis geriausio efekto“, – aiškino R. Samaškienė.

Svarbiausias laikotarpis – žydėjimas, tačiau šiemet dėl gausių kritulių ūkininkams ne visada pavyko į laukus įvažiuoti laiku.

„Jeigu negalim įvažiuoti į lauką, tai ir negalim. Tačiau svarbu žinoti varpų fuzariozės ciklą, nes užsikrėtimas vyksta labai konkrečiu metu“, – pastebėjo ekspertė.

A. Radzevičius pabrėžė, kad net pavėluotas purškimas gali sumažinti nuostolius, todėl jo atsisakyti vien dėl praleisto optimalaus laiko nereikėtų.

„Jeigu purškiame prieš žydėjimą, turime 15–20 procentų efektyvumą. Jeigu purškiame žydėjimo pradžioje, efektyvumas gali siekti apie 70–80 procentų. Jeigu purškiame 7–5 dienas po žydėjimo, efektyvumas bus 30–40 procentų“, – savo praktiniu vertinimu dalijosi jis.

Šių metų situacija dar kartą parodė: augalų apsauga prasideda gerokai anksčiau, nei lauke pasirodo pirmieji ligos požymiai.

„Pirmiausia yra sėjomaina ir bendra, kokybiška žemdirbystė. Kai viską darai nuosekliai, vienos ar kitos epidemijos rizika gerokai mažėja“, – sakė A. Radzevičius.

Svarbu vertinti visą auginimo technologiją, o ne tikėtis, kad vienas sprendimas išspręs visas problemas.

„Galime pasitelkti mokslą, rekomendacijas, inovatyvius ar laiko patikrintus produktus. Tačiau pirmiausia reikia remtis tuo, ką žinome ir kas iš tiesų veikia“, – teigė „Agrokoncerno“ komercijos vadovas.

R. Samaškienė ragina sprendimus grįsti tyrimais ir sukaupta specialistų patirtimi.

„Tikėkime tuo, kas daroma moksliniuose centruose ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Dalinkimės patirtimi. Tai mano pagrindinis palinkėjimas ūkininkams į ateitį.“

Šis sezonas parodė – ne visas rizikas įmanoma suvaldyti. Tačiau sėjomaina, tinkama veislė, kokybiška sėkla ir atsakingas pasiruošimas padidina sėkmės tikimybę.

Gamtos kontroliuoti neįmanoma, tačiau, kaip pabrėžia R. Samaškienė, galima pasiruošti tam, ko kontroliuoti nepavyks.