Pasirodo, Lietuva tokių natūralių saugyklų turi ne vieną.
Mat anglies dvideginis saugiai gali būti grąžinamas atgal į nebenaudojamus naftos gręžinius, o iš to valstybė uždirbtų milijonus papildomų pajamų.
Pasiekta kritinė riba
Šių metų gegužę pasiektas rekordas – anglies dvideginio kiekis Žemės atmosferoje pirmą kartą per visą žmonijos istoriją viršijo 400 milijono dalių (ppm). Pastarąjį kartą tiek šių dujų ore buvo prieš kelis milijonus metų, kai jūros lygis buvo apie 40 metrų aukštesnis nei dabar.
Dėl ūkinės žmonių veiklos gamtos sąlygos pamažu panašėja į buvusias praeityje.
Pasaulio mokslininkai ir aplinkosaugininkai ieško būdų, kaip išvengti padarinių, kurie gali būti pražūtingi visai žmonijai. Atsakymų yra ne vienas. Klausimas – kurį pasirinks Lietuva.
Pavyzdžiui, siūloma drastiškai sumažinti energijos, ypač pagaminamos deginant iškastinį kurą, vartojimą. Bet tam ypač priešinasi besivystančios šalys, tad šis scenarijus yra beveik neįmanomas.
Tačiau yra ir kitokių išeičių, kuriomis jau daugelį metų naudojasi Vakarų šalys. Viena jų – surinktą anglies dvideginį paslėpti tuščiose žemės ertmėse.
Tokį projektą jau vykdo Norvegijos kompanija „Statoil”: Šiaurės jūroje, maždaug kilometro gylyje po jos dugnu, kasmet į saugyklas atgabenama apie milijoną tonų anglies dvideginio.
Dar toliau žengė JAV mokslininkai ir verslininkai. Pavyzdžiui, kompanija „Shell” smarkiai suspaustą anglies dvideginį talpina į baigiamą naudoti naftos gręžinį Teksase. Į naftos gręžinį patekęs anglies dvideginis išstumia naftos likučius, kurių jokiais kitais būdais neišgausi.
Tokiu būdu ne tik mažinamas anglies dvideginio kiekis atmosferoje, bet ir didinamas ekonominis gamtos išteklių išgavimo naudingumas.
Yra ir natūralių saugyklų
Pasak ES tinklo „CO2GeoNet” mokslininkų, anglies dvideginio saugojimas po žeme nėra žmogaus išradimas, tai – natūralus procesas. Žemės gelmėse po uolienomis geologai aptiko prieš tūkstančius metų natūraliai susidariusių šių dujų sankaupų.
Pirmoji Europoje požeminė dirbtinė saugykla prieš 5 metus įrengta Vokietijoje netoli Berlyno. Tokios saugyklos jau veikia Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Afrikoje, JAV, Kanadoje.
Pasak Europos Parlamento nario iš Didžiosios Britanijos Chriso Davieso, toks saugojimo būdas saugus, nekenksmingas aplinkai ir patogus.
Naujovė negąsdina
Lietuvoje, kaip žinoma, nafta irgi išgaunama.
Tad būtų galima įrengti panašias saugyklas, kurios padėtų labai sumažinti aplinkos taršą.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tokio varianto neatmeta. „Reikia tik pagrįsti šias idėjas tiek ekonominiu, tiek aplinkosaugos požiūriu”, – „Lietuvos rytui” sakė ministras.
Ministro nuomone, ekonominė nauda gali būti didžiulė, nes būtų galima sutaupyti apyvartinių taršos leidimų. Juolab kad šiuo klausimu jau yra ir speciali Europos Komisijos anglies dvideginio geologinio saugojimo direktyva.
„Reikia pradėti kalbėtis šia tema. Juk kai kuriose valstybėse jau vyksta realūs darbai. Nesu šios srities specialistas, tačiau jei įsitikinsiu, kad tokios saugyklos bus hermetiškos ir saugios, kodėl jų neįrengti”, – sakė V. Mazuronis.
Tarša sumažėtų perpus
Geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius įsitikinęs, kad prieš pradedant įgyvendinti šią technologiją pirmiausia turėtų būti atlikti nuodugnūs tyrimai.
„Yra įstatymai ir kitokie teisės aktai, kurie nurodo, kaip toks procesas galėtų vykti. Lietuvos gelmių struktūra nebuvo vertinta, ar ji gali būti tinkama saugoti anglies dvideginį. Tokius tyrimus būtinai reikės atlikti”, – sakė J.Mockevičius.
Pasak tarnybos vadovo, šiuo metu naudojamuose naftos gręžiniuose būtų įmanoma sutalpinti apie 7,5 milijono tonų anglies dvideginio – net pusę iš Lietuvoje kasmet išmetamų 15 milijonų tonų CO2.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko Seimo nario Lino Balsio teigimu, svarbu ne tik pašalinti anglies dvideginį iš atmosferos, bet ir stengtis, kad jo kuo mažiau patektų į orą.
„Pagrindinis kovos su klimato kaita principas – kuo mažiau teršti ir kuo efektyviau vartoti energiją.
O jeigu ir toliau statysime anglies elektrines, tai net ir laidojant anglies dvideginį po žeme tai nebus išeitis”, – „Lietuvos rytui” sakė L.Balsys.
Vis dėlto kol pasaulis nesugeba labiau sumažinti priklausomybės nuo iškastinio kuro, aplinkosaugininkai ragina juos naudojant kuo labiau išvengti aplinkos taršos, taip laimint laiko atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai.
Pasak klimatologų, net dabar stabilizavus ir pamažu pradėjus mažinti šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio išmetimą į orą, žemės atmosfera dar kelis šimtmečius justų šių atliekų padarinius.
