„Aš tai jaučiu ne kaip grėsmę, o kaip spaudimą, kaip politinį įrankį, bandantį daryti įtaką Lietuvos politikai, ekonomikai ir socialiniam gyvenimui. Štai kodėl taip svarbu turėti papildomus ir nepriklausomus dujų šaltinius, diversifikuojančius priklausomybę“, - antradienį po susitikimo su Norvegijos premjeru Jensu Stoltenbergu Vilniuje sakė D.Grybauskaitė, paklausta, ar mato dujų monopolį kaip grėsmę Lietuvai iš Rusijos.
Ji teigė, kad energetinė nepriklausomybė yra gyvybiškai svarbi šalies ekonominei ir karinei nepriklausomybei.
„Energetinė nepriklausomybė yra gyvybiškai svarbus klausimas ne tik ekonominei nepriklausomybei, bet taip pat ir politinei, socialinei ir karinei nepriklausomybei, nes šiandien mes visiškai priklausomi nuo Rusijos dujų tiekimo monopolio ir kitų resursų, bet ypač - dujų“, - teigė šalies vadovė.
Pasak jos, šiuo metu Lietuva už dujas moka maždaug 30 proc. brangiau nei Vokietija, nes tai yra ne rinkos, o monopolio padiktuota kaina.
„Šiandien Lietuva moka apie 30 proc. daugiau nei moka Vokietija. (...) Taigi, mes mokame ne ekonominę kainą, o monopolio padiktuotą ir iš dalies politinę kainą“, - teigė D.Grybauskaitė.
Apie 3,3 mlrd. kubų dujų pernai suvartojusi Lietuva yra visiškai priklausoma nuo dujotiekiais tiekiamų Rusijos „Gazprom“ dujų.
Siekdama panaikinti „Gazprom“ monopolį, Lietuva siekia iki 2014 metų pabaigos įrengti suskystintų gamtinių dujų terminalą.
Į terminalą dujas galėtų tiekti ir Norvegija.
Ar ji taps pagrindine dujų tiekėja suskystintam gamtinių dujų (SGD) terminalui, priklausys nuo kainos, teigia šalies vadovė D. Grybauskaitė. Tuo metu Norvegijos premjeras pabrėžia, kad svarbu, jog Lietuvoje atsiras konkurencija.
„Galiu pajuokauti - tai priklausys nuo kainos“, - antradienį po susitikimo su Norvegijos premjeru Jensu Stoltenbergu teigė D. Grybauskaitė, paklausta, ar Norvegija gali tapti pagrindine SGD terminalo dujų tiekėja.
Šalies vadovė sakė, kad Norvegija yra svarbi Lietuvos energetinė partnerė.
„Viena iš pagrindinių šiaurės šalių, kuri bus ir jau yra mūsų vienas pagrindinių energetikos tiekėjų, nes pasistačius SGD terminalą, mes galėsime pirkti suskystintas dujas (...). Taip pat pasistačius elektros kabelį iš Švedijos, Norvegijos elektra praktiškai sudarytų beveik 35-40 proc. visos importuojamos energijos, taigi Norvegija išties viena iš mūsų pagrindinių tiek dabartinių, tiek būsimų energetinių partnerių“, - tikino D. Grybauskaitė.
J. Stoltenbergas taip pat teigė, kad viskas priklausys nuo kainos, tačiau, šiuo atveju svarbiausia, kad Lietuvoje gali atsirasti konkurencija.
„Statoma infrastruktūra, kuri įgalins konkurenciją, bus pastatytas SGD terminalas, kuris įgalins Lietuvą turėti įvairių gamtinių dujų šaltinių, ir tai paskatins konkurenciją“, - antradienį po susitikimo su Lietuvos prezidente Vilniuje teigė J. Stoltenbergas.
Jis sakė, kad SGD terminalas yra puikus Lietuvos ir Norvegijos augančio ekonominio bendradarbiavimo pavyzdys.
„Vienas puikus artimų ir augančių ekonominių santykių tarp Lietuvos ir Norvegijos pavyzdys yra SGD terminalas. Ir aš labai sveikinu, kad jį stato „Hoegh LNG“, - teigė Norvegijos premjeras.
Anot J.Stoltenbergo, Norvegija per metus eksportuoja apie 112 mlrd. kubų gamtinių dujų.
SGD terminalo laivas statomas pagal „Klaipėdos naftos“ ir Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ sutartį, į Klaipėdos uostą jis turėtų atplaukti antroje 2014 metų pusėje. SGD terminalas turėtų pradėti veikti 2015 metais.
