„Aš tai jaučiu ne kaip grėsmę, o kaip spaudimą, kaip
politinį įrankį, bandantį daryti įtaką Lietuvos politikai,
ekonomikai ir socialiniam gyvenimui. Štai kodėl taip svarbu turėti
papildomus ir nepriklausomus dujų šaltinius, diversifikuojančius
priklausomybę“, - antradienį po susitikimo su Norvegijos premjeru
Jensu Stoltenbergu Vilniuje sakė D.Grybauskaitė, paklausta, ar mato
dujų monopolį kaip grėsmę Lietuvai iš Rusijos.
Ji teigė, kad energetinė nepriklausomybė yra gyvybiškai svarbi
šalies ekonominei ir karinei nepriklausomybei.
„Energetinė nepriklausomybė yra gyvybiškai svarbus klausimas ne
tik ekonominei nepriklausomybei, bet taip pat ir politinei, socialinei
ir karinei nepriklausomybei, nes šiandien mes visiškai priklausomi
nuo Rusijos dujų tiekimo monopolio ir kitų resursų, bet ypač -
dujų“, - teigė šalies vadovė.
Pasak jos, šiuo metu Lietuva už dujas moka maždaug 30 proc.
brangiau nei Vokietija, nes tai yra ne rinkos, o monopolio padiktuota
kaina.
„Šiandien Lietuva moka apie 30 proc. daugiau nei moka
Vokietija. (...) Taigi, mes mokame ne ekonominę kainą, o monopolio
padiktuotą ir iš dalies politinę kainą“, - teigė
D.Grybauskaitė.
Apie 3,3 mlrd. kubų dujų pernai suvartojusi Lietuva yra
visiškai priklausoma nuo dujotiekiais tiekiamų Rusijos „Gazprom“
dujų.
Siekdama panaikinti „Gazprom“ monopolį, Lietuva siekia iki 2014
metų pabaigos įrengti suskystintų gamtinių dujų terminalą.
Į terminalą dujas galėtų tiekti ir Norvegija.
Ar ji taps pagrindine dujų tiekėja suskystintam
gamtinių dujų (SGD) terminalui, priklausys nuo kainos, teigia
šalies vadovė D. Grybauskaitė. Tuo metu Norvegijos premjeras
pabrėžia, kad svarbu, jog Lietuvoje atsiras konkurencija.
„Galiu pajuokauti - tai priklausys nuo kainos“, - antradienį po
susitikimo su Norvegijos premjeru Jensu Stoltenbergu teigė
D. Grybauskaitė, paklausta, ar Norvegija gali tapti pagrindine SGD
terminalo dujų tiekėja.
Šalies vadovė sakė, kad Norvegija yra svarbi Lietuvos
energetinė partnerė.
„Viena iš pagrindinių šiaurės šalių, kuri bus ir jau yra
mūsų vienas pagrindinių energetikos tiekėjų, nes pasistačius SGD
terminalą, mes galėsime pirkti suskystintas dujas (...). Taip pat
pasistačius elektros kabelį iš Švedijos, Norvegijos elektra
praktiškai sudarytų beveik 35-40 proc. visos importuojamos
energijos, taigi Norvegija išties viena iš mūsų pagrindinių tiek
dabartinių, tiek būsimų energetinių partnerių“, - tikino
D. Grybauskaitė.
J. Stoltenbergas taip pat teigė, kad viskas priklausys nuo kainos,
tačiau, šiuo atveju svarbiausia, kad Lietuvoje gali atsirasti
konkurencija.
„Statoma infrastruktūra, kuri įgalins konkurenciją, bus
pastatytas SGD terminalas, kuris įgalins Lietuvą turėti įvairių
gamtinių dujų šaltinių, ir tai paskatins konkurenciją“, -
antradienį po susitikimo su Lietuvos prezidente Vilniuje teigė
J. Stoltenbergas.
Jis sakė, kad SGD terminalas yra puikus Lietuvos ir Norvegijos
augančio ekonominio bendradarbiavimo pavyzdys.
„Vienas puikus artimų ir augančių ekonominių santykių tarp
Lietuvos ir Norvegijos pavyzdys yra SGD terminalas. Ir aš labai
sveikinu, kad jį stato „Hoegh LNG“, - teigė Norvegijos premjeras.
Anot J.Stoltenbergo, Norvegija per metus eksportuoja apie 112
mlrd. kubų gamtinių dujų.
SGD terminalo laivas statomas pagal „Klaipėdos naftos“ ir
Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ sutartį, į Klaipėdos uostą
jis turėtų atplaukti antroje 2014 metų pusėje. SGD terminalas
turėtų pradėti veikti 2015 metais.