Trečiadienį baigiasi terminas, iki kada Punsko gyventojai gali pateikti savo pasiūlymus dėl vėjo jėgainių statymo šiame valsčiuje.
Aistros dėl vėjo jėgainių malūnų statymo Lenkijos valsčiuje, kuriame vyrauja lietuviai jau visus metus liejasi per kraštus, o galutiniam sprendimui priimti gali prireikti net referendumo.
Su referendumu viltis sieja ekologinė Punsko lietuvių draugija „Sūduva“, ėmusi rinkti gyventojų protesto parašus. Įsižeidęs dėl tokio akibrokšto pernai trumpam iš pareigų buvo atsistatydinęs Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas.
Prieš tai viršaitis sutiko, jog jėgaines norinti statyti bendrovė „EkoEnergia“ miesteliui padovanotų 600 tūkst. zlotų. Ši dovana Lenkijos Seimo nariui Jaroslawui Zielinskiui sukėlė įtarimus, kad investuotojai siekia papirkti valsčiaus vadovus.
J.Zielinskis kreipėsi į Aukštuosius kontrolės rūmus bei Centrinį antikorpucijos biurą, jog patikrintų ar įmonės „EkoEnergia“ Punskui padovanoti 600 tūkst. zlotų nėra savotiškas kyšis, siekiant leidimo statyti vėjo jėgaines. „EkoEnergia“ iš tiesų įsipareigojo Punsko valsčiui padovanti 1,7 mln. zlotų, tačiau įstrigus leidimo išdavimui dovanų išmokėjimą pristabdė.
Savo skunde J.Žilinskis Punską paminėjo kartu su kitais aštuoniais Palenkės regiono valsčiais, kuriems vėjo jėgainių statytojai „geranoriškai“ pervedė dideles pinigų sumas, taip galimai siekdami įtakoti sau palankius sprendimus. Seimūnas atkreipė dėmesį į tai, jog tokias dovanas gavę valsčiai savo iniciatyva skubiai ėmė keisti plėtros planus, tuo galimai pažeisdami įstatymus.
Punsko tarybos pirmininkas Valdas Krakauskas „Lietuvos Rytui“ pareiškė, kad dauguma iš gautų 600 tūkst. zlotų buvo išleista lietuviškoms mokykloms finansuoti. V.Krakausko nuomone, atsisakyti dovanotų pinigų ir neįsileisti investuotojų būtų neprotinga, nes tokios lėšos padeda kelti valsčiaus gerbūvį.
V.Krakauskas paaiškino, jog nuo pinigų sumos, kuri būtų investuota statant vėjo jėgaines, Punskui kasmet atitektų du procentai, tiek, kiek gaunama už per valsčių einančius geležinkelių bėgius ar elektros linijas. Tarybos pirmininkas teigia, jog jėgainių statymui pritaria dauguma punskiečių, ir mano, jog referendumas yra nereikalingas.
„Sūduvos“ pirmininkė Ona Skarnulienė teigia, jog jie protestuoja ne prieš pačias vėjo jėgaines, bet prieš ketinimus juos statyti miestelio prieigose - vos už keturių šimtų metrų nuo bažnyčios. Miestelio vadovai punskiečiams esą tvirtino, jog bus statomi tik devyni vėjo generatoriai, tačiau naujame valsčiaus plėtros plane yra nurodytos 54 vietos vėjo jėgainėms.
O.Skarnulienė teigia, jog nuo senų laikų centrine Punsko vieta buvo laikoma bažnyčia, o pastačius gerokai aukštesnius vėjo malūnus miestelis prarastų savo tradicinį įvaizdį. „Sūduva“ ragina jėgaines statyti ne arčiau, kaip už dviejų kilometrų nuo gyvenviečių.
Tokiam punskiečių reikalavimui pritaria ir Seimo ekspertų grupės, rengiančios vėjo jėgainių įstatymą, narys, mokslininkas Zbigniewas Sienkiewiczius. Mokslininkas tvirtina, jog Punsko valsčiuje užsienio investuotojai nori statyti ypatingai aukštas ir galingas vėjo jėgaines, kurie negrįžtamai sudarkytų miestelio vaizdą.
Be to, 230 metrų aukščio ir 4,5 megavatų galingumo vėjo elektrinės, pastatytos vos už kelių šimtų metrų nuo miestelio, esą turėtų neigiamą įtaką žmonių sveikatai. Z.Sienkiewiczius priminė, jog Lienkijos ir Vakarų šalių sveikatos ekspertai pataria vėjo jėgaines, priklausomai nuo galingumo ir aukščio, statyti už 2-4 kilometrų nuo gyvenviečių.
Z.Sienkiewiczius apgailestauja, jog Lenkijos įstatymai kol kas nereglamentuoja vėjų jėgainių statymo, ir spėja, jog būtent todėl investuotojai skuba juos statyti bet kur ir kuo didesnius.
