Pasak šalies vadovės, tai, ką šiuo metu daro Lietuva -
investicijos į suskystintųjų dujų terminalą, į energijos taupymą,
biokuro naudojimą, - yra labai gera kryptis. Tačiau pabrėžia, jog
ar Lietuva išliks atominės energetikos šalis, reikia visų politinių
jėgų apsisprendimo, ne tik valdančiųjų partijų, nes tai strateginis
klausimas.
„Šiuo metu to nėra. Turi būti nacionalinis susitarimas, skirtas
kelioms Vyriausybėms. Kol kas matome, kad dabartinė Seimo dauguma
negali savarankiškai priimti strateginių sprendimų, vykdomi tik
tęstiniai projektai. Kol kas ši dauguma Lietuvai nepasiūlė naujų
strateginių projektų“, - sakė D.Grybauskaitė interviu žurnalui IQ.
Paklausta, ar asmeniškai dar tiki, kad Lietuva gali likti
atominės energetikos šalimi, šalies vadovė kalbėjo, kad vidutinėje
ar ilgalaikėje perspektyvoje, jei tokia politinė valia atsirastų,
viskas įmanoma.
„Tačiau, ar tokia valia ir tokie gebėjimai atsiras
artimiausiu metu, abejočiau“, - pridūrė ji.
D.Grybauskaitė neslėpė matanti Premjero Algirdo Butkevičiaus
apsisprendimą ir ryžtą užbaigti Suskystintų gamtinių dujų terminalo
projektą, todėl jį labai palaikanti. Pasak Prezidentės, visiškai
aišku, kad šis projektas užtikrins realią nepriklausomybę nuo
„Gazprom“, leis Lietuvai apsirūpinti dujomis rinkos kainomis.
„Turėdami galvoje, kad sutartis dėl dujų tiekimo su „Gazprom“
baigiasi 2015 m. pabaigoje, jei pastatysime terminalą, galime labai
rimtai svarstyti galimybę iš viso neturėti sutarčių su šia
bendrove“, - sakė D.Grybauskaitė.
Pasisakydama dėl Vyriausybės derybų su „Gazprom“, D.Grybauskaitė sakė, kad apie derybas net kalbėti negalima, nes iš „Gazprom“ gauname vien reikalavimus ir politinį spaudimą.
„Tai ne vien apie dujas, jų kainą - greičiau visas sąrašas
reikalavimų, kuriuos man teko girdėti dar 2010 m. susitikime su
Vladimiru Putinu. Ir tai gerokai peržengia energetikos ar „Gazprom“
santykius su Lietuva. Tai traktuoju kaip neleistiną politinį
spaudimą, „Gazprom“ yra ta priemonė, kuria mums jis daromas“, -
kalbėjo Prezidentė D.Grybauskaitė.
Lietuvos vadovė taip pat kalbėjo, kad „labai sparčiai artėjame
prie tokio taško, kai būsime nepriklausomi, nors jo dar
nepasiekėme“. D.Grybauskaitė apgailestavo, kad per 25 metus taip
lėtai judėta energetinio savarankiškumo kryptimi, tačiau
prognozavo, kad 2014-ieji jau bus lūžio metai. D.Grybauskaitė
įvardijo, kad 2014 m. pabaigoje numatoma turėti alternatyvią dujų
tiekimo galimybę per SGD terminalą, 2015 m. turi atsirasti ir
elektros jungtis su Švedija, leisianti įsitraukti į Šiaurės šalių
elektros energijos rinką, „Nord Pool“ sistemą.
„Dar reikia kantrybės, pasitikėjimo savo jėgomis, ir būsime
labai arti tikslo, kai galėsime pasakyti, kad joks šantažas mums
nebegali daryti įtakos, kad savarankiškai sprendžiame savo
ekonomikos ir energetikos klausimus. Tai taip pat leis labiau
suvaldyti ir politinę korupciją, nes per energetiką, didžiulius
pinigus joje trečioji šalis daro didelę įtaką ir mūsų politiniam
gyvenimui“, - interviu žurnalui IQ sakė D.Grybauskaitė.
Planuojama, kad SGD terminalas Klaipėdoje pradėtų veikti 2014
metų gruodį.
Anksčiau buvo skelbta, kad Visagino AE projekto vertė siekia 17
mlrd. litų. Lietuvos dalis, esą sudarys apie 6 mlrd. litų.
Planuota, kad jėgainės statybos prasidės 2015-aisiais, o veikti
elektrinė pradės 2020-2021 metais.
2011 m. gruodį iš atominės elektrinės projekto pasitraukus
Lenkijai jame toliau dalyvauja Lietuva, Latvija, Estija ir
strateginis investuotojas - Japonijos „Hitachi“.
Estai rodo vis atsargesnį požiūrį į projektą ir negarantuoja,
kad dalyvaus jį įgyvendinant. Todėl Lietuvos politikai ėmė aktyviau
dairytis į Lenkijos pusę. Ją gali būti stengiamasi įkalbėti grįžti
į branduolinį projektą.