Tačiau panašu tai, kad trintis tarp biokuro verslo ir SGD terminalo dujų tiekėjų tik didės.
Parama atsinaujinančiai energijai mažės, o biokurininkams pats laikas susimažinti savo pelnus. Taip Lietuvos pramonininkų konfederacijoje susirinkusiems energijos verslininkams rėžė energetikos ministras Rokas Masiulis.
Tai buvo bene pirmas jo susitikimas su visoms energijos verslo sritims atstovaujančiais lobistais.
Jis priminė, kad 30 milijonų eurų per metus skiriama vėjo energetikai skatinti, 22 milijonai – saulės elektrinėms, 12 – biokuro katilinėms. Tačiau ši parama neabejotinai mažės, nieko gero energetikams nežadėjo ministras.
Pasak R.Masiulio, vėjo energetikos tikslai jau pasiekti, „o ateitis priklausys nuo bendro energetikos vaizdo“.
Atsinaujinančių energijos šaltinių propaguotojai sutartinai gynė savo verslo teritoriją. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas Saulius Pikšrys skundėsi, kad paramos liūto dalis tenka ne atsinaujinančiai energijai. „Vėjo pagaminta energija yra pigiausia ir turi perspektyvą ateityje“, – gynė savo sritį S.Pikšrys.
Aplinkosaugos ekspertas Rimantas Budrys puolė ginti biodujas, kaip gerą alternatyvą. Biokuro įmonių asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas liaupsino biokurą.
Tačiau energetikos ministras turėjo priekaištų.
„Kad biokuras mažina kainą, tai gerai, bet per mažai. Matome, kad dar yra galimybių mažinti šilumos kainą“, – sakė ministras. Jis pasirėmė pavyzdžiais, kai superkama nepriklausomų šilumos gamintojų energija, kai ši bent centu pigesnė už dujinę. Tad biokuro energetikai kainą sumažina tik voso vos.
„Gamintojai uždirba per didelius pelnus“, – mano Energetikos ministras. Tad vietos mažėti kainai dar yra, mano jis.
„Aš pats turiu klausimą jums. Ar tikrai biokuro užteks?“, – kreipėsi į verslininkus ministras.
„Litbiomos“ vadovas teigė, kad yra atvirkščiai – biokuro net per daug.
„Biokuro tiek daug, kad nėra kur jo padėti. Įmonės susiduria su iššūkiais, nes nėra kur dėti. Pavyzdžiui, šiaudų net nepradėta deginti“, – tikino asociacijos vadovas.
Po susitikimo ministras žurnalistams prisipažino, kad jam tokių klausimų iškilo todėl, kad biokuro verslo atstovai būsimose Kauno ir Vilniaus elektrinėse pasiūlė deginti šiaudus, o ne pjuvenas ar kitą biokuro rūšį.
„Tad man ir kilo klausimas, ar tikrai mums užteks to biokuro“, – sakė R.Masiulis.
Į daug klausimų turėtų atsakyti nauja Lietuvos energetikos strategija, kurią Vyriausybė turėtų tvirtinti rudenį. Kol kas Energetikos ministerija ruošia konkurso sąlygas strategijos kūrėjams.
