„Yra Lietuvos ir dar šešių valstybių kreipimasis į Europos
Komisiją su prašymu įvertinti, ar šis dujotiekis neprieštarauja
Energetikos sąjungai, nes esame priėmę tokį sprendimą, kad tokia
sąjunga kuriama, – ar nepažeidžia ES interesų –
tiek sąžiningos konkurencijos, tiek skaidrumo, solidarumo srityse,
dėl atitikimo trečiajam Energetikos paketui, reformoms.
Klausimų yra labai daug ir kol nebus į juos atsakymų,
šis projektas neturėtų judėti į priekį“, – interviu
LRT radijui sakė ketvirtadienį Europos Vadovų Taryboje Briuselyje
dalyvaujanti Dalia Grybauskaitė.
„Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis rugsėjį
pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės „New European
Pipeline“, kuri įgyvendintų 10 mlrd. eurų vertės „Nord
Stream“ plėtros projektą. Iki 2019 metų pabaigos per Baltijos
jūrą numatoma nutiesti dvi papildomas gijas, kurios vamzdyno metinį
pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubų.
„Klaipėdos naftos“ vadovas Mantas Bartuška anksčiau sakė,
kad „Nord Stream 2“ tiesioginės įtakos Lietuvai neturės,
tačiau jis kelia nerimą Lenkijai, kuriai gali tekti už dujas
mokėti brangiau.