• Sausio 1 dieną JAV bus padidinti mokesčiai, panaikintos įvairios lengvatos ir sumažintos grynųjų pinigų „injekcijos“
• Sprendimas buvo priimtas dar 2011 metų vasarą – buvo tikimasi, kad iki 2013 metų pavyks suvaldyti krizę nesiimant tokių skausmingų priemonių
• Ekonomistai prognozuoja, kad greičiausiai bus mėginama viską atidėti ateičiai, laukiant didesnio rinkos pagyvėjimo
„Nuo sausio 1 dienos JAV yra įsipareigojusi sumažinti išlaidas ir padidinti mokesčius. Jie savo kailiu patirs, ką reiškia naktinė mokesčių reforma, net ir be A. Kubiliaus. Tuomet galima tikėtis visos šalies ekonomikos recesijos. Tikimybė, kad taip atsitiks, - 20 procentų. Tačiau labiausiai tikėtinas „laiko tempimo“ scenarijus, kai problemos bus nukeltos ateičiai“, - „Atea“ konferencijoje trečiadienį sakė ekonomistas Ž. Mauricas.
Jau įprasta, kad kai nusičiaudi JAV, suserga visas pasaulis, taigi galima tikėtis, kad įvykus blogiausiam scenarijui likęs pasaulis susirgs bent jau lengva gripo forma.
„Yra rizika, kad jei nebus gerų naujienų ateityje, tai euro zona ir visas pasaulis nugrims į recesijos liūną. Prognozuojame, kad šiais metais bus ekonomikos smukimas, o kitais metais – stagnacija. Bet paskui išsikapstys ir augimas bus apie 2 procentus“, - artimiausių metų prognozes komentavo Ž. Mauricas.
Pasaulio ekonomistams nerimą kelia tai, kad artimiausių metų ekonomikos likimas labai priklauso nuo politikų valios – tokios politikos įtakos verslui iki šiol dar nėra buvę. Rizika atsiranda dėl to, kad politikai rūpinasi ne tik ekonominiu stabilumu, bet ir rinkėjų palankumu. Deja, šie du dalykai ne visuomet yra tapatūs.
„Europos Sąjungoje daug kalbų, kad esame bendra rinka, vienas kitam padėsime. Vis dėlto lyg laivas ir bendras, tačiau kiekvienas jau gaminasi sau iš jo lentų gelbėjimosi valtis. Didžiausia problema yra ta, kad Šiaurės ir Pietų šalys juda skirtingais greičiais. Didėjant skirtumui didėja ir tikimybė, kad ES neišlaikys ir atsiskirs jos dalis, arba ji visa subyrės. Ypatingą nerimą kelia Graikija. Pagrindiniai du Europą išgelbėsiantys veiksniai būtų arba visiškas susijungimas, arba bankų sistemos sujungimas“, - sakė Ž. Mauricas.
Tuo tarpu Lietuva ir jos regionas atrodo stebėtinai gerai – trims Baltijos šalims ir Skandinavijai yra prognozuojamas vienas didžiausių augimų pasaulyje. Deja, iki šiol nepavyksta sužavėti užsienio investuotojų.
„Pasaulio rinkose prognozuojama, kad Lietuvos bankroto tikimybė per artimiausius penkerius metus – 11 procentų. Tai gana maža tikimybė. Graikijos prognozė bankrotui – 99 proc., o kitose pietų Europos šalyse – per 20 procentų. Tas mūsų procentas galėtų būti mažesnis, bet mes, skirtingai nuo estų, nesugebame akcentuoti savo gerųjų savybių“, - teigė Ž. Mauricas.
