„Verslo finansavimo per bankų struktūras apimtys nepasiekė net
pusės to lygio, koks buvo iki krizės. Išoriniai sunkumai -
problemos ES kaimynių ekonomikoje - stabdo ir mūsų gana silpną
ekonomiką“, - aiškino jis.
Banko tarybos pirmininkas sutinka, kad po krizės sugriežtinus
kreditavimo politiką Latvijos bankų paslaugos tapo vien turtingų
žmonių prerogatyva, dėl to sparčiai augo nebankinio kreditavimo
rinka.
I. Buimisterio nuomone, ne bankai, o valstybė turi imtis
šios rinkos reguliavimo, nes pablogėjus ekonominei situacijai
„daugelis žmonių pateks į skolų spąstus, ir tai gali sukelti arba
socialinius protestus, arba darbo emigracijos suaktyvėjimą“.
Kalbėdamas apie Latvijos perėjimą prie euro, I. Buimisteris
pareiškė, kad ypatingų rizikų ekonomikai ir bankų verslui
atsisakius lato jis nemato.
„Mes jau turime visus euro „privalumus“, įskaitant neigiamus
aspektus, nes latas susietas su euru. Teigiami „privalumai“ kol kas
mūsų nepasiekė.
Ir jeigu jau mes esame ES narė ir mūsų ekonomika
labai maža bei nesavarankiška, tuomet įsiliekime į ES visomis
prasmėmis. Jeigu nenorime euro, tuomet nereikėjo stoti į ES“, -
teigia ekspertas.