Graikijoje visada buvo skurdu, tačiau niekada taip beviltiškai blogai – mokyklose iš bado alpsta vaikai, šiukšlių konteineriuose rausiasi gausybė pensininkų, jaunos šeimos gyvena automobiliuose.
Daugybę metų Graikija, europietiška šalis su Viduržemio jūros tautoms būdingu mentalitetu, nepasižymėjo inovacijų gausa.
Šalies piliečiai gyveno lėtai ir nerūpestingai, pasitikėjo savo valdžia, vertėsi kaip kas mokėjo, kaip išmanydami linksmino ir lepino saulės ištroškusius turistus, didžiavosi savo praeitimi, maisto kultūra, muzika, jūra, įstabaus grožio salomis.
Neretai skundėsi kaimynais, tuo pačiu stengėsi jiems padaryti kuo didesnį įspūdį, buvo vieningi ir niekada negalvojo, kad iš kitų ES valstybių, į kurias patys neturėjo noro kelti kojos, teks maldauti pagalbos. Štai jau kelinti metai Graikija skaudžiai moka už savo tariamą tingumą, inerciją, naivumą ir politinį neišprusimą.
Ilgus šimtmečius protėvių išmintus takus mynę žmonės buvo išmušti iš tradicinių šeimos vertybių ir kultūrinio identiteto vėžių. Krizė šaliai buvo kaip stiprus elektros šokas. Tauta tarsi pabudo, ėmė domėtis, diskutuoti, piktintis ir priešintis. O kai gana uždarai valstybei prireikė kitų pagalbos, ji atsidūrė pasaulio dėmesio centre.
Gana ilgai Graikijos politikai ramino liaudį, žadėjo, melavo, išsisukinėjo. Realios pagalbos paprasti graikai iki šiol nesulaukia. Atlyginimai ir pensijos nesiliauja mažėjusios, katastrofiškas nedarbas toliau didėja.
Atsidūrę beviltiškoje padėtyje žmonės atsisuko į save. Neliko nieko kito, tik – pasitikėti giminėmis ir kaimynais, savo kaimo ir miestelio piliečiais.
Dabar Graikijoje savotiškai turtingais laikomi ne riebias banko sąskaitas susikrovusieji, o tie, kurie turi naudingų įgūdžių, tie, kurie augina gyvulius, daržoves ir vaisius, kepa duoną, turi praktišką amatą.
Stebint šiandieninį Šiaurės Graikijos miestelio Volos gyvenimą, sunku nesutikti, kad prispyrus reikalui ir susivienijus vietos bendruomenei, galima nemažai pasiekti.
Jau kurį laiką miesto centrinėje aikštėje stendus pasistatę prekeiviai nesibaimina namo grįžti tuščiomis. Realių pinigų nėra, tačiau natūriniais mainais yra to, kas būtina kasdieniam žmogaus gyvenimui: duonos, daržovių, vaisių, būties paslaugų.
Beveik prieš metus daug dėmesio sulaukusi TEM sistema sėkmingai veikia. Už parduodamus kiaušinius galima gauti anglų kalbos ar šokių pamoką vaikams. Kilogramą, kitą daržovių galima iškeisti į santechniko, mechaniko ar kirpėjos paslaugas, o už pasiūtą suknelę gauti ne penkiolika eurų, o penkiolika TEM talonėlių, kurių vertė prilygsta čia baigiantiems išnykti eurams.
Vienų graikų piniginėse šlamant TEM talonėliams, kitų piniginės ima prisipildyti iki šiolei išmetimui skirtų, niekam nebenaudingų panaudotų viešojo transporto talonų ir graikiškų avialinijų bilietų.
Naujas ir Atėnuose jau gerokai paplitęs šūkis „Neišmesk, nes tai vertinga“ yra dar vieno plano, kaip išgyventi nesibaigiančią krizę, dalis. Moneyback (susigrąžinti pinigus) sistema siūlo nuolaidas pirkėjams, pateikusiems panaudotus lėktuvo, autobuso, tramvajaus, traukinio, metro ar kelto bilietus.
Tai galima daryti parduotuvėse ir įstaigose, kurios nusprendė dalyvauti šioje programoje. Tarp 170 prie „Moneyback“ sistemos prisijungusiųjų – kavinės, barai, greitojo maisto restoranai, veterinarijos klinikos, kepyklos, knygynai, automobilių remonto dirbtuvės, kirpyklos, drabužių valyklos, statybos reikmenų prekių parduotuvės ir net vaistinė.
Visos šios įstaigos pažymėtos specialiais lipdukais. Tiesa, kol kas jų daugiausia tik Atėnų centre ir Kretoje, tačiau panašu, kad „virusas“ plinta. Nepraėjus nė porai mėnesių, parduotuvių, paslaugų įmonių savininkai jau džiaugiasi padidinę klientų skaičių. Kai kam jau vien papildomi 15 ar 20 pirkėjų per mėnesį – nebloga paspirtis.
Kiekvienas atėnietis per metus transportui vidutiniškai išleidžia 135-350 eurų. Dalis šių pinigų dabar gali jiems sugrįžti per nuolaidas. Projekto principas paprastas: pirkėjas panaudotą bilietą pateikia kasininkei, o ši pagal parduotuvės pasirinktą tvarką klientui daro nuolaidą. Kai kurios parduotuvės perkančiajam už 10 eurų grąžina 1, o kai kurios ir 5 eurus.
„Moneyback“ pirmą kartą buvo įdiegta Kretos saloje ir ten jau gyvuoja ketvirtus metus.
Sunkiai besiverčiantiems verslams nuolaidos nesukelia didesnių rūpesčių už jau esamus. O projekto kūrėjai tikisi sulaukti dar mažiausiai 600 parduotuvių ir verslo įmonių, tokiu būdu užtikrindami prieinamesnių prekių ir paslaugų įvairovę.
Tuo pačiu skatinamas naudojimasis viešuoju transportu, naudinga aplinkosaugai ir ekologijai. Šalies ekonomikos tai gal ir neišgelbės, bet trupinys prie trupinio, lašas po lašo. Svarbiausia – nepasiduoti.