- Estai juokauja, kad jiems prireikė šešerių metų, kad suprastų, jog lietuviai nestatys atominės elektrinės. Kiek, Jūsų nuomone, laiko reikės Lietuvai, kad apsispręstų, ar statyti, ar nestatyti? Kokia Jūsų nuomonė – ar turime tęsti VAE projektą?
- Manau, kad tęsti parengto ankstesnio projekto turbūt neįmanoma.
Buvo referendumas, žmonės išsakė savo nuomonę, todėl be
pataisymo, be kokių nors korekcijų projektas, be abejo, palaidotas.
Bet turint galvoje mūsų ekonomikos specifiką, ir tai, kad labai
svarbu turėti nuosavą elektros generaciją, kad esame labai
priklausomi nuo išorinių dujų, net ir pasistatę suskystintų dujų
terminalą vis tiek dar būsime beveik 50 proc. priklausomi nuo
kaimynų, labai svarbu, kad tokia šalis turėtų vadinamąją
mišrią energetikos sistemą.
Joje būtų aiškiai subalansuoti
konvenciniai, tai tradicinės energetikos rūšys (nafta, dujos ir
pan.), ir atsinaujinantys energetikos šaltiniai. Pastarieji gana
brangūs, jie be dotacijų praktiškai neišgyvena.
Net ir dabar už
saulės energijos pagamintą elektros kilovatvalandę mes mokame
beveik keturis kartus brangiau negu rinkos kaina, už vėjo - du
kartus brangiau, biomasė irgi kol kas kainuoja apie du kartus
brangiau.
Daugelis valstybių turi mišrias energetikos sistemas. Ką tik
buvau Slovakijoje, valstybė turi 5 mln. gyventojų, turi keturis
atominius reaktorius ir dar du statosi. Net be jokių regioninių
partnerių, vieni patys.
Mes, ko gero, vieną reaktorių galėtume su japonais pasistatyti,
jeigu būtų politinė valia ir supratimas, kad to mums reikia.
Bet dabar svarbiausia - elektros perdavimo jungtys, suskystintų
dujų terminalas, atsargus perėjimas prie biokuro. O ne kaip dabar,
kai tai daroma monopolizuojant, kai biokuras kainuoja vos ne tiek pat,
kiek ir brangios dujos.
Iš tiesų turime galvoti apie savo ateitį, kad Lietuvos
ekonomika būtų konkurencinga, kad mūsų žmonės nemokėtų
brangiau už elektros energiją ir kitas energetikos paslaugas nei
kiti, naudoti atliekas taip, kaip naudoja skandinavai šilumos ir
elektros gamybai.
Ir turime baigti diskusijas dėl kelintos - septintos ar aštuntos
- nacionalinės energetikos strategijos, o pagaliau užsiimti
energetika.
- Kaip vertinate pasirodžiusias žinias, kad atsižvelgiant, be kita ko, ir į Lietuvos laikyseną, Rusija, panašu, nusiteikusi keisti planus dėl Baltijos AE Karaliaučiuje? Ar regite kokių nors ženklų, kad gali keistis Rusijos energetikos politika platesne prasme, turint omenyje ir EK atliekamą tyrimą dėl „Gazprom“ kainų politikos Europoje?
- „Gazprom“ politika yra gana pasenusi, ji neatspindi tos dujų
revoliucijos, kuri vyksta pasaulyje, ypač pigių dujų, kurios
atsiranda iš skalūninių dujų, gavybos, ypač JAV. Tos dujos yra
3-4 kartus pigesnės nei tiekiamos ir gaunamos tradiciniu būdu.
Per dvejus-trejus metus pasaulio rinkoje pokyčiai bus labai ir
labai revoliucingi. Vertinčiau, kad Rusija arba jos pagrindinės
įmonės yra labai inertiškos ir nesugeba prisiderinti prie
besikeičiančių sąlygų, iki šiol mėginama spausti tiek Europos
šalis, tiek Lietuvą sudaryti ilgalaikes, labai įpareigojančias
sutartis, kuriose būtų numatyta nupirkti tam tikrą kiekįdujų, o
jo nenupirkus, mokėti dideles baudas, fiksuoti kainas.
Tai nieko
bendra nei su rinka, nei su besikeičiančia rinka neturinti politika,
kuri praranda savo perspektyvą. Kuo greičiau mūsų kaimynai tai
supras, tuo geriau bus mums visiems.
Politikos pokyčiai Karaliaučiuje, rodo, kad tai buvo politinis
projektas, kurį mėginta įgyvendinti, bet jis nepasiteisino. Neradus
patikimų pirkėjų, tai yra Lenkijos, Lietuvos, ES, matyt,
apsispręsta, kad vien politinio projekto neužtenka, kad jis gali
būti labai nenaudingas ir brangus.