Naujienų agentūros ELTA kalbinti Ukrainos ir Lietuvos ekonominių santykių ekspertai teigia, kad ši šalis yra pasiryžusi įsileisti užsienio verslininkus, mat tikimasi su europiečiais pasiekti tiek pramonės, tiek paslaugų sektoriuose šiuo metu stokojamos kokybės. Europietiškos patirties stoką tam tikruose verslo sektoriuose pabrėžė ir su ELTA kalbėjęsis Lvovo miesto meras Andrijus Sadovijus.
„Mums reikalingi kokybiniai impulsai, ypač paslaugų sektoriuje. Todėl tikimės, kad su ES ir Lietuva pavyks sėkmingai apsikeisti patirtimi ir investicijomis, įkurti bendrus verslo parkus. Lvovo regione prioritetą mes teiksime IT ir turizmo paslaugų sektoriams“, - sakė Lvovo miesto meras.
Tarptautinės viešosios organizacijos „Ukrainos ir Lietuvos verslo klubas“ prezidentas Andrius Venskūnas savo ruožtu patvirtino, kad solidžių galimybių plėtoti verslą Ukrainos rinkoje netrūksta.
„Ukrainos rinka kol kas nėra prisotinta. Nors ji nėra tokia didelė kaip Europos rinka, tačiau turint patikimų partnerių, Ukrainoje atsiveria puikių prekybos galimybių, kurių net negalima lyginti su tuo, ką verslininkai turi Lietuvoje“, - sakė A.Venskūnas.
105 narius vienijančios organizacijos prezidentas pažymėjo, kad lietuvių verslininkus į Ukrainą turėtų privilioti aiškūs verslo ir valdžios santykiai.
„Didelėse šalyse kaip, pavyzdžiui, Rusija, šiuo atžvilgiu verslininkams žymiai sunkiau. Ten - daugybė regionų, vietinių valdininkų, ir verslininkui dažnai sunku susivokti tokioje aplinkoje, o Ukrainoje - aiški centralizacija“, - komentavo A.Venskūnas.
Panašios nuomonės laikėsi ir Lietuvos ambasados Ukrainoje komercijos atašė Rimantas Šėgžda. Jis išskyrė ir kultūrinius Lietuvos bei Ukrainos bendrumus, kurie verslo santykiuose atlieka svarbų vaidmenį.
„Daug žmonių tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje gerai kalba rusiškai, todėl nekyla sunkumų bendraujant ir stengiantis vieni kitus suprasti. Mes turime ir istorinių sąsajų, kurios nuteikia pozityviai. Ukrainiečiai puikiai žino, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė kadaise buvo okupantė, tačiau dabar tai palikta istorijai, o lietuviai priimami kaip atpažįstamo, „savo“ mentaliteto žmonės. Žinoma, kalbant apie rusų kalbos žinojimą, nepaneigsi, kad ją taip pat puikiai moka ir, tarkime, latviai, tačiau lietuviai tikrai yra pelnę ukrainiečių pasitikėjimą ir gerą vardą“, - kalbėjo R.Šėgžda.
Vis dėlto verslininko A.Venskūno patirtis parodė, kad smulkiajam verslui į Ukrainą ateiti yra sunku. Pačių ukrainiečių įmonės - dažniausiai stambios monopolininkės, todėl ir bendradarbiauti jos linkusios su panašaus dydžio ūkio subjektais.
„Taip pat ateinant dirbti į Ukrainą reikia žinoti, kad „daryti verslą“ turėsite ryžtingai. Ukrainiečiams būtina pademonstruoti, kad tam tikra sritis - mūsų prerogatyva, nes šie žmonės yra apsukrūs ir verslo idėjas gali perimti labai greitai“, - sakė Ukrainos ir Lietuvos verslo klubo prezidentas.
Kalbėdamas apie bemuitės prekybos perspektyvą, R.Šėgžda išskyrė ne vieną Lietuvai naudingą aspektą. Pasak jo, iš laisvosios prekybos su Ukraina išloštų tiek verslas, tiek visi šalies piliečiai.
„Puikus pavyzdys galėtų būti į Ukrainą atvežami mūsų naftos produktai. Nepaisant to, kad šiuo metu naftos produkcijai yra taikomi muitai, o ji konkuruoja tiek su rusiškais, tiek su vietiniais produktais, iš Lietuvos įvežami naftos produktų kiekiai yra labai dideli, mūsų šalies eksportas į Ukrainą artėja prie 1 mlrd. dolerių per metus. Įsigaliojus laisvajai prekybai mes galėsime jį dar padidinti, įvežti žymiai daugiau pačių brangiausių ir kokybiškiausių naftos produktų - 95 ar euro5 markės degalų“, - sakė R.Šėgžda.
Jo teigimu, panaikinus prekių muitus Lietuvoje turėtų atpigti iš Ukrainos importuojamos prekės, pavyzdžiui, kviečiai, kukurūzai ar saulėgrąžų aliejus, o prekių asortimentas pasipildytų kokybiškais ir nebrangiais ukrainietiškais vaisiais ir daržovėmis.
„Esu tikras, kad kainos ir asortimentas Lietuvoje pasikeis. Ukraina turi itin daug puikios kokybės žemės ūkio produkcijos - pomidorų, arbūzų, abrikosų, persikų ir kitų. Pietiniai Ukrainos regionai, pasižymintys derlingais juodžemiais, nenaudojant besaikio tręšimo, išaugina puikią produkciją - tokią, kokios Lietuvoje praktiškai nėra.
Todėl manau, kad Lietuvoje galėtų atsirasti daug kokybiškų produktų, kurie turėtų būti netgi pigesni nei atvežti iš pietinių Europos regionų ar Artimųjų Rytų. Ukraina gali pasiūlyti geresnes žemės ūkio produkcijos kainas, nes transportavimas - kiek trumpesnis, o darbo jėga Ukrainoje pigi“, - pasakojo Lietuvos ambasados komercijos atašė.
R.Šėgžda patikino, kad Ukraina taip pat turi pakankamai motyvų ekonomiškai suartėti su ES ir vystyti laisvąją prekybą.
„Šiai šaliai atitinkamai visiškai atsivertų ES rinka - jų sunkioji pramonė (metalurgija, mašinų gamyba, anglių gavyba), kuri dabar yra apsaugota muitais, būtų visiškai išlaisvinta. Žinoma, Ukrainai tektų intensyviai konkuruoti, kelti gaminių kokybę ir laikytis ES reikalavimų, nes kai kurie produktai šių reikalavimų kol kas neatitinka, įmonės yra kiek atsilikusios.
Bet ukrainiečiai jau susirūpino savo gaminių kokybe, o ateityje galės tai daryti dar intensyviau, pavyzdžiui, naudodamiesi ES parama gamykloms modernizuoti. Po permainų jų metalurgijos gaminiai taptų labai konkurencingi“, - teigė komercijos atašė.
R. Šėgžda patikino, kad nemažai ukrainietiško kapitalo kompanijų ieško galimybių atidaryti savo verslą būtent Lietuvoje, tačiau tai pastebėti, anot jo, yra gana sudėtinga.
„Jų verslas neateina tiesiai iš Ukrainos, jie tarsi slepiasi ir ateina per Vakarų valstybes - Vokietiją, Šveicariją. Atsidarius užsienio įmonėms, stebime pinigų srautus ir matome ne Ukrainos pinigus, nors iš tiesų savininkai - ukrainiečiai“, - pasakojo R.Šėgžda ir pateikė keletą ukrainiečių Lietuvoje vystomo verslo pavyzdžių.
„Tarkime, kompanijos „Roshen“ įsigytas konditerijos fabrikas Klaipėdoje. Dabar jį valdo ukrainietiškas kapitalas, gamina neblogą produkciją. Taip pat Klaipėdoje gaminamas vanduo, vadinamasis ledo vanduo (bendrovė „Melt Water“ gamina vandenį iš užšaldyto ir atitirpinto ledo - ELTA). Yra sėkmingų Ukrainos verslo pavyzdžių Lietuvoje“, - teigė ambasados komercijos specialistas.
Pasak R.Šėgždos, nors Ukrainos verslas dar tiesiogiai negauna europinės paramos, tačiau lėšų jau skiriama įvairiems projektams mokymo ir administracinių išteklių valdymo projektams. „Mūsų konsultacinės įmonės jau turi pakankamai darbo Ukrainoje - tie, kurie iki 2004-ųjų dirbo Lietuvoje, dabar savo patirtį perduoda ir Ukrainoje“, - sakė R.Švėgžda.
Tačiau komercijos atašė atskleidė, kad kartais tenka išgirsti ukrainiečių nuogąstavimų dėl vietinio žemės ūkio.
„Dažnai girdžiu, kad mus ir vėl uždarys, mums neleis auginti tiek, kiek norime, kvotuos pieną ir mėsą. Taigi tenka nemažai aiškinti apie tai, kad žemės ūkis yra bene didžiausią ES paramą gaunanti ūkio sritis, o kvotos nereiškia skriaudos, priešingai - kaip tik paramą ir garantijas, kad produkcija bus superkama“, - sakė R.Šėgžda.
Paklaustas, ar Lietuvos ambasadą Kijeve pasiekia informacija apie Rusijos pastangas įtraukti Ukrainą į jos kuriamą Muitų sąjungą, R.Šėgžda sakė, kad Rusija neabejotinai dirba savo darbą. „Mes tiesiogiai to nepajuntame, bet jaučiame, kad Muitų sąjunga taip pat dirba aktyviai.
Galbūt tiesiog man, kaip kitos pusės atstovui, to nėra parodoma ir atitinkami žmonės su manimi tiesiogiai nebendrauja. Tačiau galiu patikinti, kad ambasadoje sulaukiame daugiau žmonių, besidominčių ir Lietuva, ir ES. Kiek susitinku su verslininkais, netgi iš rytinės Ukrainos dalies - Charkovo ar Dniepropetrovsko, dauguma jų pasisako už sutartį su ES“, - sakė R.Šėgžda.
Pasak ambasados komercijos atašė, pastarojo meto Rusijos ekonominis šantažas tik padės Ukrainai drąsiau priimti sprendimą jungtis prie Europos bendruomenės.
„Geresnių sąlygų Rusija nelabai pasiūlo, praktiškai tik skriaudžia ukrainiečius, taiko įvairias sankcijas, kaip, beje ir mums. Manau, kad Rusija tokiu būdu tik padeda Ukrainai apsispręsti žengti žingsnį Europos link“, - savo poziciją išsakė R.Šėgžda.
Panašias nuotaikas atskleidė ir Lvovo miesto meras, kuris akcentavo partnerių iš ES patikimumą. „Mes nežinome, kas Baltarusijoje dėsis nuėjus Aliaksandrui Lukašenkai ar pasikeitus Kazachstano vadovui Nursultanui Nazarbajevui, tačiau mes esame ramūs dėl visų Europos Sąjungos šalių politinio ir ekonominio elgesio. Taigi atsakymas, su kuo mums pakeliui, peršasi pats“, - sakė A.Sadovijus.
