Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su stambiausius ir aktyviausius užsienio investuotojus vienijančia asociacija „Investuotojų forumas" diskutavo apie Lietuvos verslo aplinką, kovą su korupcija bei šešėline ekonomiką.
Nedviprasmišką investuotojų atstovų reakciją iššaukė Seime šiuo metu svarstomi Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma keisti šiuo metu galiojančią nuostolių perkėlimo tvarką ir apriboti mokestinių nuostolių perkėlimą visiems mokesčių mokėtojams.
Siūlomas naujas nuostolių perkėlimo reguliavimas, galintis suduoti skaudų smūgį visam verslui ir Lietuvos mokesčių sistemos konkurencingumui.
Investuotojai taip pat tvirtina, kad valstybė pernelyg uoliai gina viešąjį interesą – dėl kelių asmenų protestų priverčia pasitraukti investuotojus, kurie kuria darbo vietas.
Investuotojai siūlo viešojo intereso gynimą civiliniame ir administraciniame procese reguliuojančio įstatymo projektą.
Toks įstatymas padėtų išvengti situacijų, kai ginant viešąjį interesą nepagrįstai nukenčia įmonės. Investuotojai atkreipė dėmesį į bendrovės „Saerimner“ pavyzdį, kai dėl kelių asmenų skundų ir vietos politikų veiksmų įmonė buvo priversta atleisti du trečdalius darbuotojų ir iki minimumo sumažinti veiklą.
„Panašios istorijos tikrai nepadeda Lietuvai pritraukti investicijų. Norėdami konkuruoti su aplinkinėmis valstybėmis, privalome suvokti, kad viešasis interesas yra valstybės bei visuomenės siekis didinti gyventojų užimtumą ir kurti darbo vietas, o ne vyti investicijas iš šalies dėl kelių asmenybių intervencijos“, ‒ kalbėjo „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Investuotojai atkreipė dėmesį, kad, nors Lietuvos mokesčių sistema patrauklumu ir lenkia daugelį Europos Sąjungos valstybių, ji atsilieka nuo kitų Baltijos šalių.
Bendrajame reitinge „Paying Taxes 2013“ Lietuva užima 60 poziciją, Estija ‒ 50, о Latvija ‒ 52 vietą. Todėl norėdama pritraukti daugiau investuotojų, valstybė turėtų imtis priemonių didinti tiek mokesčių sistemos, tiek bendrai šalies ūkio konkurencingumą.
„Mūsų šalies patrauklumą investuotojams padidintų lankstesni darbo santykiai ir mažesnis darbo jėgos apmokestinimas. Palyginti su aplinkinėmis valstybėmis, Lietuvoje jis šiuo metu yra didžiausias, tačiau mūsų šalyje santykinai mažiau apmokestinami kiti mokesčių objektai – nekilnojamasis turtas, kapitalas.
Aktualiu klausimu lieka ir PVM lengvatos: tebesame įsitikinę, kad lengvatiniai PVM tarifai nesprendžia socialinių problemų ir per daug kainuoja valstybei, todėl raginame lengvatas iš esmės peržiūrėti“, ‒ teigė asociacijos „Investors’ Forum“ Mokesčių grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris Kęstutis Lisauskas.
Nori lankstesnių santykių
Į Lietuvą ateitų daugiau užsienio investuotojų, jei valdžia ryžtųsi įteisinti lankstesnius darbo santykius, teigia „Investuotojų forumo“ valdybos pirmininkas R.Valiūnas.
„Vienintelė paskata, ko dar jiems (užsienio investuotojams - Red.) reikia - tai darbo santykių lankstumas. Pavyzdžiui, Lietuvoje darbuotojo atleidimas yra labai brangus, jei neklystu, išeitinė turi siekti 6 vidutinius darbo užmokesčius.
Jeigu tėvai turi vaikus iki 3 metų, jo išvis visai negali, nors darbuotojas gali būti praradęs motyvaciją dirbti. Tas sunkumas atleidimo yra labai didžiulis dalykas“, - po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ketvirtadienį žurnalistams sakė R.Valiūnas.
„Toliau darbo valandos - kodėl negalima valandas išdėlioti per darbo savaitę? Galbūt vieną dieną darbuotojas dėl gamybos sąlygų gali dirbti 10 valandų, kitą dieną - 6 valandas. Tokių pavyzdžių darbo santykiuose yra daugybė, kur sąlygas būtų galima gerinti“, - pridūrė jis.
Jo teigimu, „Investuotojų forumo“ vizija ir tikslas - Lietuvoje padaryti geriausias Europoje investavimo sąlygas.
„Kai mes kalbame apie priemones, kaip mūsų tikslų pasiekti, tai mūsų nuomonė dažnai išsiskiria su įvariais asmenimis, politikais. Mes diskutuojame keliomis temomis nuolat. Šios Vyriausybės geriausias sprendimas - Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai, tačiau daugelis klausimų nejuda iš vietos“, - sakė R.Valiūnas.
Diskusija dėl darbo santykių liberalizavimo Lietuvoje vyksta jau ne vienerius metus, investuotojai, kalbėdami su valdžia, nuolat kelia šią problemą.
Pernai buvo parengtos Darbo kodekso pataisos, kuriomis siūlyta liberalizuoti darbo rinką, tačiau ankstesnės kadencijos Seimas šio klausimo nesvarstė. Vyriausybė siūlė išplėsti terminuotų darbo sutarčių galimybes, sumažinti išeitines išmokas.
Be to, ketinta nustatyti 20 darbo dienų vidutinę kasmetinių atostogų trukmę (kai yra penkių darbo dienų savaitė), kuri šiuo metu yra 28 kalendorinės dienos. Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą maksimalų laiką siūlyta sutrumpinti nuo 4 iki 3 mėnesių, o maksimalų išeitinių išmokų dydį, kuris šiuo metu siekia 6 vidutinius mėnesio atlyginimus, mažinti iki 4 mėnesių.
Be to, siūlyta nustatyti, kad kasdieninė darbo laiko trukmė negali viršyti 8 valandų, tačiau darbo savaitės laikas nesikeistų ir toliau būtų 40 valandų. Tai leistų darbuotojams kai kuriomis dienomis dirbti ilgiau nei 8 valandas, o kitomis - trumpiau.
Pataisomis, be kita ko, siūlyta uždrausti kompensacijas už ilgiau kaip trejus metus nepanaudotas kasmetines atostogas.
