Rusijos ekonomika kapanosis dugne tol, kol ją murdys korupcija

Rusijos bankas „Sberbank“ paskelbė apžvalgą, kurią ekonomistai netruko sumalti į miltus. Anot banko, Rusijos ekonomika skrydžiui iš dugno sparnelius išskleis nebent po poros metų.

Rusijos regionai yra nepajėgūs įveikti visos Rusijos problemų. Juose klesti skurdas, o jų skolos sparčiai auga.<br>„Reuters“/ „Scanpix“ nuotr.
Rusijos regionai yra nepajėgūs įveikti visos Rusijos problemų. Juose klesti skurdas, o jų skolos sparčiai auga.<br>„Reuters“/ „Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jul 25, 2015, 8:12 PM, atnaujinta Oct 24, 2017, 12:30 AM

Sberbank“ teigimu, neverta tikėtis, kad 2016-aisiais vidutinės naftos kainos pasistiebs nors tiek, kad pasiektų 65 JAV dolerius. Manoma, kad joms įtakos turi ir lėtėjanti Kinijos ekonomika, ir auganti Irano naftos pasiūla. Todėl kitąmet vidutinė didelio sieringumo „Urals“ naftos kaina gali suktis vos apie 55 JAV dolerius už barelį. O ir vėliau, 2017–2018 metais, naftos kainos nė nebandys kopti į viršukalnę, nors to ir labai norėtųsi politikams bei naftininkams. Jos bus gerokai mažesnės, nei tikimasi.

Laukiama šoko

„Radio Svoboda“ (svoboda.org) cituoja „Sberbank“ analitikus, kurių nuomone, paskutinį šių metų ketvirtį valiutos rinką apskritai ištiks šokas. Anot jų, Rusijos laukia dar vieni sustingdyto vartojimo metai – viltys, kad ekonomika išsprūs iš recesijos gniaužtų, atidedamos iki 2017-ųjų.

Rusijai neliks nieko kita, kaip dar labiau apkarpyti biudžeto išlaidas. Pensijos bus indeksuojamos mažiau, nei stiebsis infliacijos rodikliai, – prekės brangs, o pajamos beveik nedidės. Ir tai neišvengiamai patrumpins vartotojų pirkinių sąrašus.

Regionus smaugia skolos

Naujienų agentūra „Bloomberg“ paskelbė „Standard & Poors“ duomenis apie didėjančias Rusijos regionų skolas.

Kalbama apie tai, kad prezidentui Vladimirui Putinui skirtas laikas senka. Jis neišvengiamai turi persvarstyti situaciją, kuri susiklostė dėl to, kad dar 2010-aisiais lengva ranka po savo įsakymais jis suraitė parašus, taip padidindamas socialines išmokas.

Visa tai per pastaruosius penkerius metus padvigubino Rusijos regionų skolas iki 2,4 trilijono rublių (42 mlrd. JAV dolerių).

Manoma, kad finansinė įtampa kritinę ribą juose pasieks per porą trejetą metų. Tikimybė, kad jiems gelbėti neprireiks federalinio biudžeto įplaukų, yra labai menka, o šis biudžetas pirmą kartą nuo 2010-ųjų jau yra deficitinis.

Bankas mėto pėdas

Anot „Radio Svoboda“ kalbinto ekonomikos eksperto Andrejaus Movčano, bankas „Sberbank“ taip ir nepasakė visos tiesos.

„Jis šiek tiek gudrauja. Kalbėdamas apie tai, kad ekonomikos augimo dar teks palaukti, jis neatsako į klausimą, o iš kur tas augimas apskritai atsiras?

Nuojauta man kužda ką kita. Jei nebus rimtų ekonominės politikos pokyčių – kalbu ne apie mokesčių pokyčius ar valstybės investicijas, bet apie pokyčius įstatymų leidybos sistemoje ir ekonomikos valdyme, tuomet ir 2017-aisiais ekonomikos augimą teks regėti kaip savo ausis. Rusijoje tiesiog lašas po lašo į ekonomikos dubenį kapsi depresija.

Tokiais atvejais, kai ekonomiką apima depresija, ji pati tą depresiją dar labiau ima gilinti.

Atsižvelgdamas į dabartinius ekonomikos duomenis, dabartinę situaciją vertinu kaip recesiją, kuri metai po metų tik didės. Galbūt ji nebus radikali, galbūt ekonomika nesusitrauks po 10 proc. kasmet, bet mažės per metus po 2–3 proc. Per 2016–2018 metus po truputį mes išnaudosime visus savo rezervus.

Absoliučiai nesuprantama, kaip esant tokioms sąlygoms, kai Rusijos ekonomiką recesija apėmė dar iki konflikto Kryme bei anksčiau, nei pradėjo kristi naftos kainos, – kaip gali atsirasti kokių nors ekonomikos augimo požymių, jei niekas nekeičiama“, – kalbėjo A.Movčanas. Importo beveik nebelikoSberbank“ išvadose teigiama, kad neigiamos įtakos ekonomikai daro krintančios žaliavos kainos, greitokai „ištekantis“ kapitalas ir vis dar žemas rublio kursas. Pasak banko analitikų, valiutos kurso politika padeda ekonomikai greitai prisitaikyti prie naujų išorės sąlygų, sumažindama šoko pasekmes. Atrodytų, kad kuo labiau krinta rublio vertė, tuo labiau kažkaip  sujuda ekonomika. Ar tai tiesa?

„Rublis jau seniai nusirito į bedugnę, o ekonomika nepajudėjo. Maža to, rublio vertė netgi šiek tiek pasistiebė.

Kadangi ekonomika liko sustabarėjusi, dolerių niekam neprireikė, smarkiai susitraukė ir importas“, – sakė A.Movčanas.

Jo teigimu, nors rublio vertė ir tapo didesnė – už JAV dolerį mokama daugiau nei 70 rublių, visa tai liudija, kad Rusijos ekonomikos savijauta labai prasta.

Sąstingis įsisenėjo

Anot eksperto, „Sberbank“ neatsakė į svarbiausią klausimą – kodėl Rusijos ekonomika jau 2013-aisiais faktiškai nebeaugo, netgi ėmė trauktis? O 2012-aisiais ji augo lėčiausiai visame pasaulyje. Juk niekur nedingo tie veiksniai, susargdinę ekonomiką.

„Bankas „Sberbank“ neišrašė receptų. Jis tik pažadėjo – ekonomika pradės atsigauti vėliau. O kokia valdžios reakcija į tokį teiginį? „Gerai, mes dar šiek tiek pakentėsime. Juk vis tiek kada nors ta ekonomika atsigaus.“

Visa blogybė, kad tuomet, jei nebus permainų, ekonomika taip ir liks komos būsenos“, – sakė A.Movčanas. 

Klesti korupcija

 “Standard & Poors“ duomenimis, Rusijos regionų skolos labai sparčiai auga, o V.Putinas šiam sunkumui įveikti turi porą trejetą metų. Kalbama apie tai, kad viso to šaknys glūdi V.Putino pažaduose padidinti socialines išmokas. Ar vyriausybė turi pakankamai lėšų, kad galėtų įgyvendinti tokias užmačias?

„Tuos skaičius, kuriuos pateikia banko analitikai, dar reikia patikrinti. Nors „Standard & Poors“ nurodo, jog regionų skola siekia 42 mlrd. JAV dolerių, įtariu, kad realiai ji yra dar didesnė. Kita vertus, tie 42 mlrd. dolerių – nei daugiau, nei mažiau negu buvo ištaškyta Sočio olimpiadai.

Didžiausia problema – ne ta 42 mlrd. dolerių skola, bet tai, kaip sparčiai ji didėja“, – sakė A. Movčanas.

Jo nuomone, regionai – tai dalis Rusijos. Pastaraisiais metais ir Rusijoje, ir regionuose buvo numarintas verslas, kuris šiuo metu galėtų būtų svarbiausias mokesčių šaltinis.

Didieji mokesčių mokėtojai, kurie anksčiau egzistavo, – vietos verslas, bankai. Visa tai dabar yra smarkiai sugriauta. Nei bankai, nei verslas negauna jokio pelno, dažnai įmonės apskritai nutraukia veiklą.

„Regionuose, kaip ir Rusijoje, 40–60 proc. vartojimo prekių sudaro importuotos prekės. Jos smarkiai pabrango, o tų, kurios pakeistų importuotas, nėra ir negali būti.

Apskritai jau prieš porą metų visa tai buvo aišku. Visa bėda slypi ne rublio kainoje ir ne dėl valiutos kainos regionuose padėtis yra ypač sunki.

Regionai yra nepajėgūs įveikti visos Rusijos problemų, pavyzdžiui, milžiniškos korupcijos teisėsaugos sistemoje.

Esant tokiai korupcijai verslas neįstengia dirbti – neįstengia plėsti veiklos ir mokėti mokesčių.

Mažasis verslas, kuris yra regionų aktyvumo pagrindas, dramatiškai traukiasi. Regionai tiesiog prarado galimybę užsidirbti“, – kalbėjo A.Movčanas.

Prognozės – niūrios

Pasak A.Movčano, vargu ar per penkerius metus Rusijos ekonomika prisikapstys bent jau iki 1998–1990 metų lygio.

„Jei niekas nesikeis – jei ekonominė politika išliks tokia pat, po penkerių metų bus iščiulpti visi finansų rezervai, ir bankų sistema nebepajėgs vykdyti savo įsipareigojimų.

Dar po dešimtmečio Rusijoje išseks ir prekių srautas. Taip, kaip ir Venesueloje, link prekystalių drieksis eilės.

Bet visa tai kol kas – būrimas iš kavos tirščių. O gal valdžia ims ir atsitokės?“ – pratarė ekonomikos ekspertas A.Movčanas.

Parengė Audrė Srėbalienė

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.