Pramonė gerina ekonominius lūkesčius

Ekonominių vertinimų rodiklis Lietuvoje juda lėtai, bet užtikrintai ir kovą pasiekė aukščiausią lygį nuo 2013 metų. Verslo atstovų nuotaikas gerino stiprėjantys lūkesčiai pramonėje bei kiek pagerėję sentimentai statybų sektoriuje. Panašu, jog verslo lūkesčiai Lietuvoje seka ciklinį ekonomikos pagreitėjimą visoje euro zonoje. Vis dėlto, nors ekonominė situacija šiuo metu rodo teigiamas tendencijas, išorinės rizikos ir spartėjanti infliacija gali apmažinti ekonominį optimizmą Lietuvoje.

D.Umbraso nuotr.
D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Povilas Stankevičius

2017-03-31 14:44, atnaujinta 2017-04-06 19:59

Pramonės pasitikėjimo rodiklis tęsė augimo tendenciją. Anot Lietuvos statistikos departamento, pramoninės Lietuvos įmonės susilaukia augančios paklausos ir pagamina daugiau produkcijos. Prie gerėjančių verslo lūkesčių taip pat prisidėjo statybų sektorius – lyginant su praėjusiais metais, statybos pasitikėjimo rodiklis pagerėjo 2 punktais. Vis dėlto, naujų užsakymų prognozės šiame sektoriuje nerodo optimizmo: 35 proc. įmonių vadovų tikisi augančio užsakymų kiekio, 5 proc. punktais mažiau nei prieš metus. Lietuvos gyventojams nerimaujant dėl augančių kainų nuo praeitų metų suprastėjo vartotojų pasitikėjimas, bei prekybos įmonių lūkesčiai.

Augantį optimizmą pramonėje galima sieti su cikliniu atsigavimu visoje euro zonoje. Dauguma ekonominių apklausų metų pradžioje rodė, jog verslo lūkesčiai bei ekonomikos tendencijos gerėja. Kaimyninių šalių ekonomikai rodant paspartėjimą, nuotaikos į eksportą orientuotoje Lietuvos pramonėje taip pat gerėja. Vis dėlto sunku nuspėti, ar šis ciklinis euro zonos ekonomikos pagyvėjimas tęsis ilgai. Todėl tikėtis itin didelio veržlumo ir perversmo Lietuvos pramonėje kol kas yra sunku. Lietuvą pasiekiant naujojo laikotarpio ES finansavimui ir atsigaunant investicijoms į infrastruktūrą, tikėtina, jog nuotaikos statybos sektoriuje taip pat pagerės.

Vis dėlto, paspartėjusi infliacija jau dabar po truputį apsunkina vartotojų lūkesčius. Jei ir toliau bus tikimasi, jog kainos sparčiai augs, Lietuvos gyventojai gali pradėti vartoti atsargiau. Gyventojams konservatyviau paskirstant savo pajamas galėtų kristi prabangos prekių ir paslaugų paklausa. Šiek tiek kuklesni vartotojų lūkesčiai gali pranašauti, jog praeitais metais sparčiausiu augimo varikliu buvęs vartojimas po truputį lėtina apsukas.

Rinkimai Prancūzijoje sukelia neužtikrintumą visoje Europoje. Nugalėjus Marine Le Pen ir dramatiškai išaugus Frexit tikimybei, galima būtų laukti gynybinių įmonių vadovų nuotaikų: atsargiau vertinamos verslo perspektyvos, konservatyviau priimami gamybos ir investicijų sprendimai gali sumažinti verslo sentimentus. Frexit atveju finansų rinkose išaugus didesnės rizikos palūkanų normoms, taip pat gali pasunkėti viso regiono įmonių finansavimo padėtis. Todėl Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje artimiausiu laikotarpiu verslo lūkesčius pažeisti gali politinė rizika.

Povilas Stankevičius yra DNB banko analitikas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.