„Sparčiau auganti pasaulinė prekyba, atsigaunančios didžiosios euro zonos valstybės bei kiti veiksniai turėjo teigiamos įtakos ir Lietuvos ekonomikai“, - teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Vis dėlto, nors dabartinės prognozės džiugina, ekonomistai jau nutuokia datą, kada reikalai galėtų pakrypti kita linkme.
Ciklinis pakilimas
Beveik dešimtmetį Europos ekonomika augo labai valgiai. Bet dabar panašu, kad pasaulinė finansų krizė, vyriausybių skolų krizė, politinė įtampa ir kitos problemos – užnugaryje. Šiemet euro zonos ekonomikos augimas paspartės iki 2,1 proc. ir bus sparčiausias nuo 2007 metų.
„Pavasarį kalbėjome, kad lūkesčiai gali patys save išpildyti ir dabar matome, kad tie geresni lūkesčiai virsta kūnu“, - kalbėjo N.Mačiulis. Viena pagrindinių to priežasčių – auganti pasaulinė prekyba ir neišsipildžiusios grėsmės.
Ateities prognozės taip pat teigiamos, kita vertus, nors reikalai tvarkosi, daugelis struktūrinių problemų niekur neišnyko.
„Viena problemų išlieka aukštas gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, kuris jau beveik priartėjo iki prieškrizinio lygio, o investicijos euro zonoje vis dar nėra toks didelis, kaip galėtų“, - kalbėjo N.Mačiulis. Jis teigė, kad investicijos – paskutinė sritis, kur atsigavimas iki šiol nebuvo jaučiamas.
Situacija gerėja ne tik Vakarų, bet ir Rytų fronte. „Rusijoje nuosmukis baigėsi. Nors augimas bus vangus, bet tai jau šis tas, kas leidžia lengviau atsikvėpti“, - kalbėjo ekonomistas.
D.Umbraso nuotr.
Įspūdingas šuolis
Lietuva turi kuo džiaugtis – šalies BVP pirmąjį šių metų ketvirtį 4 proc. „Tai viršijo visas prognozes, niekas nesitikėjo tokio augimo“, - džiaugėsi N.Mačiulis.
Prie to prisidėjo ne tik vis dar sparčiai augantis gyventojų vartojimas, bet ir atsigavusios investicijos, ypač eksportas – tai taip pat geros žinios. „Eksporto augimą šiemet galima pavadinti įspūdingu – prekių eksporto vertė buvo net 18 proc. didesnė nei prieš metus“ - kalbėjo N.Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomistai šių metų BVP augimo prognozę padidino iki 3,8 proc., o kitų metų – iki 3,5 proc.
Nors šiemet infliacija įsibėgės iki 3,5 proc., vidutinis darbo užmokesčio augimas sieks apie 8 proc., todėl gyventojų perkamoji galia didės.
„Darbuotojų trūkumas daugelyje ūkio sektorių tampa vis akivaizdesne problema, ir tai toliau skatins atlyginimų augimą“, - teigė ekonomistas. Reiktų nepamiršti ir to, kad augantys atlyginimai beveik visuomet atsiliepia ir kainoms, tad jos, ypač paslaugų, Lietuvoje augs sparčiai .
Laimei, daugiau erdvės mūsų šalyje atsiranda ir investicijų augimui – prognozuojama, kad investicijos šiemet išaugs dešimtadaliu, o augimas tęsis ir toliau.
Ekonomistai net prognozuoja, kad emigracija Lietuvoje sumažės „Dalis šiųmetinio emigracijos šuolio buvo netikra, jokio augimo nebuvo ir tas užregistruotas šuolis yra tik užsiregistruojantys piliečiai, kurie jau seniai buvo išvykę“, - pasakojo N.Mačiulis.
Jis teigė, kad vis mažiau lietuvių ateinančiais metais turėtų išvykti iš mūsų šalies. „Tiesa, gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija tęsis – niekur nedingsta natūrali gyventojų kaita, dėl kurios Lietuvoje prarandame 10 tūkst. gyventojų per metus“, - sakė N.Mačiulis.
Kaip pasitiksime krizę?
Ir vis dėlto, jau matyti ir debesys, galintys kiek pritemdyti mūsų šalies ekonomiką. Ekonomistai prognozuoja, kad 2019 metais Lietuvos BVP augimas turėtų sulėtėti iki 2,5 proc.
„Ir euro zona išnaudos dalį savo potencialo, ir Lietuvoje vartojimui bus mažiau erdvės dėl demografinių priežasčių, ir dėl mažėjančio kaštų konkurencingumo išsikvėps eksporto augimas“, - priežastis tam vardino ekonomistas.
Vis dėlto, „Swedbank“ ekonomistas ramina – net jeigu rizikos pasaulio ekonomiką nukreiptų liūdnesne kryptimi, Lietuva, priešingai nei 2008-aisiais, yra gerai pasiruošusi išoriniams iššūkiams.
Tuomet Lietuvos ekonomika buvo ypatingai perkaitusi dėl neracionalių teigiamų lūkesčių. „Šiemet tokio atotrūkio nėra ir matome daug tvaresnį Lietuvos ekonomikos vystymąsi“, - kalbėjo N.Mačiulis.
„Beveik visuose frontuose Lietuva yra gerai pasiruošusi, todėl baimintis reikėtų ne trumpalaikių krizių, o neišnaudotų galimybių ekonomikai augti ilguoju laikotarpiu“, - teigė N.Mačiulis.
Labiausiai ilgalaikį augimą Lietuvoje slopina neigiamos demografinės tendencijos, vis dar konservatyvios įmonių investicijos bei lėtai įgyvendinamos struktūrinės reformos.
„Šiemet imigruos apie 25. tūkst. gyventojų, kitais metais imigracija turėtų padidėti iki 26 tūkst. Grynoji emigracija Lietuvoje sumažės nuo 30 tūkst. šiemet iki 17 tūkst. kitąmet ir 14 tūkst. 2019 metais“, - džiugias prognozes dėstė „Swedbank“ ekonomistas.
"Gyventojus vis dar Lietuvoje prarasime ir dėl emigracijos, bet tai nebus tokio didelio masto problema, kokia buvo pastaruosius metus, kai vien dėl grynosios emigracijos praradome per metus apie 30 tūkst. gyventojų", - sakė jis.