Jau ketvirtadienį, spalio 12-ąją, Seimas spręs, ar įteisinti Lietuvoje visuotinį turto deklaravimą. Įstatymas, kuris tiesiogiai paveiks kiekvieną stumiamas žaibo greičiu, be diskusijų, nesiklausant nei argumentų, nei pagrindinio - Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vertinimo.
Jei įstatymui būtų pritarta, visi turėtume deklaruoti turimą turtą:
lėšas, turimas ne Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1500 eurų;
meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1500 eurų;
vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1500 eurų;
nekilnojamuosius daiktus, įskaitant nebaigtus statyti statinius, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos nekilnojamojo turto registre.
Manyčiau, kad įĮvesti tokią papildomą deklaravimo prievolę gyventojams yra netikslinga.
Šiuo metu mokesčių administratorius automatiškai gauna įvairią informaciją apie gyventojų turtą ir pajamas iš registrų (apie turimą nekilnojamąjį turtą), notarų (apie įvykusius sandorius), darbdavių (apie gaunamą atlyginimą), bankų (apie sąskaitų apyvartas ir likučius) ir kitų trečiųjų asmenų.
Dalį turto, pavyzdžiui, žemę, nekilnojamąjį turtą, automobilius, yra privaloma registruoti, nes kitaip jo tiesiog neįmanoma legaliai turėti.
Šiuo metu galiojanti sistema užtikrina, kad mokesčių inspekcija turėtų kuo išsamesnį asmenų turimo turto bei gautų pajamų vaizdą ir galėtų pagrįstai vertinti gyventojų pajamų ir turto atitiktį. Tą užtikrina ir Europos Sąjungos, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos lygmeniu plečiamas tarpvalstybinis mokesčių administracijų bendradarbiavimas.
Be to, neprivalomas registruoti privatus turtas jau buvo inventorizuotas. 2003-aisiais Lietuvos gyventojai privalėjo deklaruoti savo turimas paskolas, indėlius užsienyje, brangenybes ar meno kūrinius.
Projekto aiškinamajame rašte nėra pateiktas vertinimas, kiek kainuotų Seimo narių A.Palionio ir A.Skardžiaus siūlymas išplėsti turto deklaravimo prievolę ir kokia būtų šio pasiūlymo administracinė našta. O akivaizdu, kad ji būtų labai sunki.
Šalies gyventojai jau dabar nuolat patiria sunkumų deklaruodami pajamas. Pavyzdžiui, 2017 m. deklaruojant pajamas už 2016 m., pasibaigus pajamų deklaravimo terminui deklaracijų dar buvo nepateikę 153 tūkst. gyventojų.
Dalis gyventojų nežino, kad jie privalo deklaruoti pajamas, pamiršta ar nežino kaip tai padaryti, deklaruodami susiduria su techninėmis kliūtimis.
Įsivaizduokime, kiek sumaišties kiltų pritarus visuotiniam turto deklaravimui. Turto nedeklaravusiems arba tai neteisingai atlikusiems asmenims galėtų grėsti administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, tai padaryti būtų itin sudėtinga, nes jie dažniausiai nesinaudoja elektroninėmis deklaravimo sistemomis.
O jei mokesčių administratoriui kiltų abejonių dėl pateiktų duomenų teisingumo, mokesčių mokėtojas privalėtų pagrįsti deklaruoto turto įsigijimo šaltinius. Tai padaryti gali būti itin sudėtinga. Jei būtų deklaruotas turimas turtas, įsigytas, pavyzdžiui, prieš 10 m. gyventojai gali neturėti pirkimo dokumentų arba turimo turto rinkos vertė galėtų būti pasikeitusi arba jiems būtų sunku įvertinti turimo deklaruotino turto vertę.
Pamirštama ir tai, kad 2012 m. Valstybės kontrolė atlikusi gyventojų turto ir pajamų deklaravimo auditą nustatė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija neturi galimybės patikrinti visų turto deklaracijų duomenų pagrįstumo.
Dar daugiau, popierinių deklaracijų administravimo tvarka neužtikrina, kad deklaracijose pateikti duomenys būtų saugūs, jais negalėtų pasinaudoti kiti asmenys. Duomenų apsauga apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose yra nepakankama. Be to, popierinėms deklaracijoms administruoti reikia didelių papildomų sąnaudų.
Šis skubotas siūlomas reikalauja diskusijos ir įsivertinimo. Staiga jį priėmus našta užgultų tiek visus žmones, tiek pačią valdžią. O nauda? Greičiausiai, jokios.
Ieva Valeškaitė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė
