Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per paskutinį 2017 m. metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 3,6 proc. Tai reiškia, kad per visus praėjusius metus šalies ūkis paaugo 3,9 proc., sparčiausiai nuo 2011 m.
Vidaus vartojimas – toliau į priekį
Nors trečią praėjusių metų ketvirtį buvo nerimo ženklų, skatinusių nuogąstavimus, kad vidaus vartojimas gali sulėtėti, jie nepasitvirtino – per paskutinius tris 2017-ųjų mėnesius šis rodiklis sugrįžo į augimo vėžes. Gruodį mažmeninės prekybos apimtys, net ir įvertinus infliaciją, augo beveik 6 proc.
„Danske Bank“ šiemet prognozuoja tolesnį vartojimo augimą – jis sieks beveik 4 proc. Šį rodiklį pirmyn stums augančios gyventojų pajamos ir lėtesnė nei pernai infliacija. 2017 m. maždaug 8 proc. augęs darbo užmokestis šiemet turėtų išlaikyti panašų tempą, tuo tarpu infliacija turėtų siekti 3,2 proc.
Eksportuotojai ir toliau bus aktyvūs
Praėjusieji metai buvo kaip niekad geri Lietuvos eksportuotojams. Iš viso eksportas augo daugiau kaip 12 proc. ir tai buvo geriausias rodiklis Europos Sąjungoje.
Metų pabaigoje eksporto plėtros tempai nerodė lėtėjimo ženklų, o lapkritį buvo pasiektas visų laikų prekių eksporto rekordas – į užsienio šalis iškeliavo prekių už 2,5 mlrd. eurų. Labiausiai, net 1,5 karto, lapkritį augo eksportas į Rusiją, taip pat daugiau eksportuota į Latviją, Vokietiją, Saudo Arabiją, JAV. Palyginimui: ankstesnis eksporto rekordas – 2,37 mlrd. eurų – buvo pasiektas 2014 m. spalį.
Apskritai 2017-ieji buvo geri metai baldų, elektros įrangos, plastikų, pieno produktų eksportuotojams. Augo ir paslaugų – transporto, IT, įvairių verslo paslaugų – eksportas. Šiemet tokias pačias eksporto augimo apimtis išlaikyti bus sunku, tačiau sąlygos pardavimams užsienyje vis dar bus palankios. 2018-ieji žada būti vieni geriausių pokrizinių metų pasaulio ekonomikai – vienu metu atsigauna visos pagrindinės rinkos.
Lietuva – investicijų pritraukimo lyderė
Spartų eksporto augimą praėjusiais metais nulėmė ir nesustojantys užsienio investicijų į Lietuvą srautai. Jau kelerius metus pagal naujų investicinių projektų skaičių pirmaujame Vidurio ir Rytų Europoje. Be to, pernai daugiau kaip 7 proc. augo ir vidaus investicijos, 2016 m. demonstravusios susitraukimą.
Per artimiausius kelerius metus Lietuvą pasieks didžioji dalis struktūrinės ES paramos, skirtos dabartiniam finansiniam laikotarpiui, iš viso – 6,7 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad šiemet ir kitąmet turėtume matyti gerokai aktyvesnę įmonių ir valdžios sektoriaus investicinę veiklą.
„Danske Bank“ nekeičia prognozių – manome, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas sieks 3,5 proc., o 2019 m. – 3,4 proc. Pernai augę lėčiausiai Baltijos šalyse šiemet turėtume aplenkti kaimynus ir išlikti vieni sparčiausiai augančių visoje ES.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.
