Ką daryti atsidūrus nepavydėtinoje situacijoje ir kaip nuoskaudas bent šiek tie numalšinti jums priklausančiomis kompensacijomis?
„Atidėtas skrydis“ duomenimis, balandžio mėnesį buvo atšaukti ar ilgiau nei 3 valandoms atidėti 49 skrydžiai iš Lietuvos ar į ją. Tai – ir nemažas kiekis nusivylusių keliautojų.
Priklauso kompensacijos
Europos Sąjungos (ES) oro keleivių teisių reglamentas užtikrina kiekvieno keleivio, kurio skrydis buvo atidėtas ar atšauktas, teises į kompensaciją.
Keleiviai, priklausomai nuo kelionės atstumo bei skrydžio atidėjimo trukmės, gali reikalauti kompensacijų nuo 125 iki 600 eurų.
Tiesa, kompensacijos gauti nesitikėkite, jei skrydis buvo atšauktas ar atidėtas dėl ypatingųjų, nuo aviakompanijos nepriklausančių, aplinkybių – blogo oro, streikų, pasikeitusios saugumo situacijos.
Jei skrydis yra atidėdamas daugiau nei 3 valandoms, keleiviams taip pat priklauso nemokamos maitinimo, ryšio, jei reikia ir transporto bei apgyvendinimo paslaugos.
Tiesa, visais šiais dalykais turite rūpintis patys. „Vartotojai patys turi kreiptis į aviakompaniją, dažniausiai jų internetiniame puslapyje reikia užpildyti specialią formą kompensacijai gauti“, – pasakojo Europos vartotojų centro teisininkės patarėja Rasa Tiaškevičienė.
Ypatingos aplinkybės?
Tvarka, pagal kurią keleiviams mokamos kompensacijos – konkreti ir aiški, ją galima rasti praktiškai kiekvienoje aviakompanijų ar kelionių agentūrų svetainėje. Tačiau realybėje gauti kompensaciją gali būti šiek tiek sudėtingiau.
„Pasitaiko atveju, kai nusiuntus užklausą gaunamas formalus atsakymas, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, tačiau nedetalizuojama, kokios jos“, – sakė R.Tiaškevičienė.
Kartais tos aplinkybės būna visai ne ypatingos, tiesiog taip aviakompanijos siekai išvengti savo atsakomybės. Jei kyla įtarimų, keleiviai gali kreiptis į atitinkamas institucijas tose šalyse, kuriose vykdomas skrydis.
„Atsakinga institucija tokiu atveju tikrina techninę dokumentaciją ir nustato, ar tikrai buvo ypatingos aplinkybės ir keleiviui nereikia mokėti kompensacijos“, – sakė Europos vartotojų centro atstovė.
Tenka pakovoti
Įmonė „Atidėtas skrydis“ vartotojams padeda gauti jiems priklausančias kompensacijas. Už šią paslaugą įmonė kaip atlygi ima vieną ketvirtadalį nuo keliautojui išieškotos kompensacijos. Atrodo, kad paslauga nepigi, tai ar verta ja naudotis?
„Atidėto skrydžio“ atstovės teigimu, vis dėlto kompensacijas gauti nėra labai lengva, dažnai dėl jų tenka ir pakovoti.
Aviakompanijos kompensacijų išvengti gali bandyti įvairiais būdais. Kartais į užklausas iš viso nėra atsakoma, sumokama tik daliai keleivių arba tik dalį sumos.
„Pasitaiko atvejų, kai oro vežėjai prašo pildyti įvairias nesusijusias formas, būna atvejų, kai nenagrinėja skundų vien dėl biurokratinių priežasčių, pavyzdžiui, keleivis neatsiuntė paso kopijos ar neišsisaugojo įlaipinimo kortelės, nors šiuos dokumentus galima gauti iš kelionių agentūros“, – sakė „Atidėtas skrydis“ atstovė.
Jos teigimu, dažnai, bandant gauti konspensaciją, tenka kreiptis ir į atsakingas Lietuvos ir užsienio institucijas, kartais net inicijuoti teisminius ginčus, o tai užima nemažai laiko.
Kelionių agentūros nekaltos
Vasaros sezono metu, nemažai žmonių keliauja naudodamiesi kelionių agentūrų paslaugomis. Natūralu, kad būtent ant jų dažniausiai pykstama, kai skrydis būna atšaukiamas ar atidėdamas.
Vis dėlto, R.Tiaškevičienės teigimu, dažniausiai kelionių agentūros su trikdžiais nėra susijusios, nepriklauso joms ir rūpintis keleivių kompensacijomis.
„Kelionių agentūros gali nebent informuoti savo klientus dėl kompensacijų gavimo tvarkos, bet kiekvienas iš jų turi pats kreiptis į oro vežėjus“, – kalbėjo ji.
Atvejų, kai skrydis atšaukiamas ar atidėdamas dėl kelionių agentūrų kaltės – praktiškai nepasitaiko. „Gali būti kažkokia netyčinė klaida, pavyzdžiui, kelionių agentūra gali sumaišyti kažkokius duomenis, bet dažniausiai atsakingi yra oro vežėjai“, – teigė R.Tiaškevičienė.
Dažnai iš viso nesikreipia
Nors kompensacijos priklauso visiems keleiviams, neretai jie jų nereikalauja dėl laiko ar žinių stokos.
Kartais aviakompanijos pačios kreipiasi į keleivius ir pasiūlo kompensaciją, tiesa – neretai mažesnę, nei priklauso, ir ją gavę keliautojai savo bėdas pamiršta, o kartais žmonės mano, kad, norint gauti kompensaciją, būtina turėti kelionių draudimą, nors tai nėra tiesa.
„Neretai keleiviai klaidingai mano, kad jei buvo pasirūpinta jų maitinimu ir apgyvendinimu, jie neturi teisės toliau ginti savo teises ir reikalauti kompensacijos. Pasitaiko ir tokių, kurie nedrįsta ginti savo teisių, nes yra įsitikinę, kad po to aviakompanijos gali jų nebeskraidinti“, – pasakojo „Atidėtas skrydis“ atstovė.
Nemaža dalis keleivių iš viso nežino, kad gali reikalauti kompensacijos.
„Deja Lietuvoje yra susiklosčiusi tokia padėtis, kai visuomenė nėra pakankamai informuojama apie keleivių teisių gynimo galimybes ir apie atsakingų institucijų darbą, o aviakompanijos nėra linkusios tinkamai nagrinėti keleivių skundus pagal galiojančius teisės aktus“, – konstatavo ji.
