Lietuviškos bulvės pirmąją spalio savaitę kainavo kone ketvirčiu mažiau nei prieš metus. Morkos įpusėjus šiam rudeniui – perpus pigesnės nei tuo pat metu 2015-aisiais, kopūstai – beveik 40 proc., o svogūnai – 30 procentų.
Tiesa, jei mėgstate gardinti sriubą česnakais, nieko džiugaus – šios įvežtinės daržovės kainuoja 83 proc. brangiau nei prieš metus.
Ir sausra, ir lietus
Tradicinių lietuviškų daržovių kainų krytį ūkininkai aiškina tuo, kad šįmet derlius gausus, tačiau smarkiai sulytas, tad įsimetusi drėgmė neleis jo išlaikyti iki pavasario.
Tai ir apkarpė bulvių, morkų, kopūstų, svogūnų kainas.
Kainų atotrūkį tarp šių ir praėjusių metų dar labiau padidino tai, kad pernai Europą kamavo sausros, todėl nė viena šalis negalėjo pasidžiaugti tuo, kas užderėjo laukuose.
„Pernai buvo prastas, siaubingai mažas derlius. Taip buvo ir pas mus, Lietuvoje, ir kaimyninėje Lenkijoje. Ypač trūko kopūstų.
Net mūsų tarnyba sulaukdavo skambučių ir klausimų, kur būtų galima įsigyti daržovių. Lietuviai pernai daržoves net parduodavo didelę rinką turintiems lenkams“, – sakė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyresnioji specialistė Lina Railienė.
Dėl Rusijos neberauda
Šįmet padėtis jau kitokia, bet džiaugsmo ūkininkams ji nesuteikė.
„Derlius geras, tačiau šlapias, tad tie, kurie neturi gerų sandėlių, stengiasi daržovių kuo greičiau atsikratyti, todėl ir pigiau parduoda.
Taip yra ir kitur Europoje. Lietuvos rinka juk ne vakuuminė, esame priklausomi ir nuo kitų šalių“, – aiškino L.Railienė.
Prieš kelerius metus bėdoję dėl užsivėrusios Rusijos rinkos, pasak L.Railienės, ūkininkai apie tai nebekalba. „Prisitaikė, rado kur kitur realizuoti daržoves“, – sakė specialistė.
Kainos netrukus pakils?
ŽŪIKVC renka informaciją apie kainas tiek prekybos centruose, tiek turgavietėse.
„Praėjusią savaitę turgavietėse surašant kainas teko iš ūkininkų girdėti, kad daržoves pavyks išlaikyti tiktai iki Naujųjų metų“, – kalbėjo L.Railienė.
Šitaip besiguodžiantys ūkininkai šneka ir apie tai, kad kitų metų pradžioje lietuvių mėgstamiausios daržovės gerokai pabrangs. Skaičiuojama, kad lietuvis per metus suvalgo vidutiniškai 94 kilogramus bulvių.
Indeksas kyla
Lietuvoje rugsėjį buvo 0,6 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje padidėjo po dviejų mėnesių pertraukos.
Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija (rugsėjį, palyginti su 2015 metų rugsėju) siekė 0,8 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 0,5 procento.
„Pagal Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos sudaromą pasaulinį maisto kainų indeksą, maisto žaliavos pasaulyje pigo nuo 2012 metų.
Tačiau nuo 2016 metų šis indeksas sparčiai kyla ir jau rugpjūčio mėnesį jis buvo didesnis nei 2015 metų rugpjūtį.
Didėja visų penkių pagrindinių maisto produktų grupių kainos, apimančios grūdus, mėsą, pieną, augalinį aliejų bei cukrų, o sparčiausiai – cukraus bei aliejaus kainos. Numatoma, kad ateityje šis indeksas ir toliau kils“, – teigė Lietuvos banko ekonomistė Erika Ivanauskaitė.