Knisasi po statytojų pamatais – vers parduoti tik įrengtą būstą

 

Vis daugiau pasigirsta kalbų, kad, mažinant šešėlį, pravartu pastatytą būstą parduoti tik tada, kai jis yra galutinai įrengtas.  <br> J.Stacevičiaus nuotr.
Vis daugiau pasigirsta kalbų, kad, mažinant šešėlį, pravartu pastatytą būstą parduoti tik tada, kai jis yra galutinai įrengtas.  <br> J.Stacevičiaus nuotr.
Vis daugiau pasigirsta kalbų, kad, mažinant šešėlį, pravartu pastatytą būstą parduoti tik tada, kai jis yra galutinai įrengtas.  <br>D.Umbraso nuotr.  
Vis daugiau pasigirsta kalbų, kad, mažinant šešėlį, pravartu pastatytą būstą parduoti tik tada, kai jis yra galutinai įrengtas.  <br>D.Umbraso nuotr.  
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 29, 2017, 1:42 PM

Vyriausybėje jau nusklendė užuomina, kad, norint atidengti šešėlį, praverstų reikalavimas parduoti tik galutinai įrengtą būstą.

Ji jau sukėlė šurmulį nekilnojamojo turto (NT) rinkoje - jos dalyviai pasėjo įvairių nuomonių. Tačiau jie visi sutaria dėl to, kad pirmiausia tai trumpam apribotų pirkėjų laisvę rinktis individualų apdailos sprendimą ir šiek tiek padidintų būsto kainas. Abejojama ir tuo, kad tai reitai sumažintų šešėlį rinkoje. Tam esą reikia kompleksinių sprendimų. 

Tebenervina šešėlis

Vyriausybėje pastaruoju metu netrūksta diskusijų, kuriose dalyvaujančiųjų nuomonės sukasi apie ekonomikos šešėlį ir būsto rinką.

Pasak Lietuvos policijos vadovo Lino Pernavo, norint sumažinti šešėlio mastus statybų ir nekilnojamojo turto rinkoje, reikėtų apsispręsti dėl poros dalykų. Vienas jų – ar statybose ir toliau gali dirbti asmenys, išsiėme verslo liudijimus. Kitas – ar ne pats laikas būtų atsirasti reikalavimui parduoti tik visiškai įrengtą būstą. 

„Laikas mums apsispręsti, ar pastatus ir statinius ir toliau galės tatyti asmenys, turintys patentus, ar tai turėtų atlikti konkrečios įmonės, kad šešėlis būtų mažesnis.

Reikėtų imti pavyzdį ir iš Vakarų valstybių, kuriose pastatus galima parduoti tik visiškai įrengtus“, – kalbėjo L.Pernavas. 

NT rinkos dalyviai sako, jog pirkėjai Lietuvoje neįrengtus būstus perka siekdami sutaupyti jų įrengimui pinigų bei norėdami juos įsirengti pagal savo skonį.

Kita vertus, ir patys nekilnojamojo turto plėtotojai vis dažniau siūlo būstų įrengimo paslaugas ir ilgainiui įrengto būsto įsigijimas turėtų tapti norma. 

Ekspertai sutaria, kad, norint greitai sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą nekilnojamojo turto rinkoje, pirmiausia reikia sutelkti dėmesį į būstų nuomą. O prieš įvedant reikalavimą pardavinėti tik įrengtus būstus pravartu būtų rasti priemonių pirkėjams paskatinti, kad jie galėtų tokį turtą įsigyti. 

Didžiausias šešėlis – nuomos rinkoje 

Nekilnojamojo turto „Newsec advisers LT“ analitikas Gintaras Toločka tvirtina, kad šiuo metu didžiausias šešėlinės ekonomikos mastas yra būsto nuomos rinkoje, todėl būtent šį klausimą reikėtų spręsti pirmiausia. 

„Komercinis nekilnojamasis turtas Baltijos šalyse yra gana skaidrus: viskas oficialiai registruojama, pastatai perduodami vartotojams tik visiškai įrengti.

Tuo tarpu būsto rinka Baltijos regione išskirtinai turi daugiau šešėlio. Jeigu norėtume greito rezultato, tai žvilgsnis visų pirma turėtų krypti į nuomos rinką. Ten tikrai užtektų kelių veiksmų. ir nešvarią rinką galima nesunkiai nuskaidrinti“, – sakė jis. 

Anot G.Toločkos, nors didelė dalis naujų būstų pirminėje rinkoje Lietuvoje parduodama neįrengti, tačiau pirkėjai retai rizikuoja juos įrengti nelegaliai ir be garantijų. 

„Jeigu kalbame apie privalomą įrengimą, be abejo, tai šiek tiek padidintų mokesčių surinkimą. Bet mastas, kuris egzistuoja, nėra toks dramatiškas ir tai neduotų milžiniškų biudžetui pajamų“, – aiškino jis. 

Analitiko nuomone, Lietuvoje per 5-7 metus turėtų išpopuliarėti tendencija pirkti įrengtą būstą, o pagrindinė priežastis, kodėl dabar perkamas neįrengtas būstas – individualūs pirkėjų poreikiai. 

„Mūsų artimose kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Estijoje ar Suomijoje, net pačiame prabangiausiame daugiabutyje prekiauja praktiškai identiškais butais.

Skandinavus tai tenkina, tuo tarpu mes esame išrankesni, galbūt išlepinti to, kad taip galima elgtis. Pirkėjai labai nori individualumo: jie samdo dizainerius, kartais dar tik statant daugiabutį reiškia norus dėl dalinės apdailos“, - kalbėjo G.Toločka. 

Anot analitiko, reikalavimas pardavinėti tik įrengtus būstus, NT plėtotojams suteiktų galimybę daugiau uždirbti, tačiau nekilnojamojo turto realizavimo greitis sumažėtų. 

Pirkėjams reikia papildomų paskatų 

Tuo tarpu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius tvirtino, kad pagrindinė priežastis, kodėl perkami neįrengti būstai – noras sutaupyti. 

„Žmonės renkasi savą meistrų brigadą tam, kad sutaupytų. Tų lėšų apskaita dažnai net ir nevykdoma, o sandoriai vyksta grynais.

Mes esame įvertinę, kad žmonės dažnai ne tik kad nesutaupo, bet ir pralaimi. Pilnas įrengimas, įsigyjamas iš plėtotojo, dažnai yra laimėjimas, kadangi suteikiama 5-10 metų garantija, taip pat veikia ir statybų draudimas“, - teigė jis. 

Asociacijos vadovo teigimu, reikalavimas parduoti tik įrengtą būstą ilgainiui rinkoje lemtų lankstesnių, nei dabar siūloma, paslaugų atsiradimą.

Todėl pirkėjo laisvė įsigyti individualų sprendimą nebūtų apribota ilgam. 

„Kol kas rinkoje plėtotojai siūlo tik kelis įrengimo variantus. Tačiau atsiradus didesniam poreikiui ir daugiau paslaugas teikiančių įmonių, atsirastų ir lankstumas.

Kol kas paprasčiau daryti greitą produktą, per daug nesukti galvos. Kai atsirastų standartas, atsirastų ir produktas, kurį siūlytų nekilnojamojo turto plėtotojai arba jų antrinės bendrovės“, - tvirtino M. Statulevičius. 

Jo teigimu, dėl naujo reikalavimo būstas taip pat brangtų tik trumpu laikotarpiu. Asociacijos vadovas pridūrė, jog norėdama įvesti apribojimus ir iš to gauti naudą, valstybė turėtų pagalvoti, kaip gyventojams pasiūlyti paskatinimo priemonių. 

„Valstybė turėtų pamatyti, kad ji laimi ištraukdama iš šešėlio dideles sumas pinigų, todėl turėtų atsirasti paskata tiems, kurie įsigyja įsigyja įrengtą būstą. Kodėl nepalengvinti sąlygų? Juk tai naudinga valstybei“, - teigė M. Statulevičius. 

Nukentėtų jautriausi pirkėjai 

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis tvirtina pastebintis tendenciją, kad vis daugiau pirkėjų nori įsigyti jau įrengtus butus. 

„Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurioje butai parduodami tik su daline apdaila. Tačiau taip pat pastebime prielaidų, kurios leistų svarstyti apie galimybes pirkėjams siūlyti įrengtus butus.

Mūsų statistika rodo, jog tokių pirkėjų, kurie nori visiškai įrengto būsto, pastebimai daugėja“, – sakė jis. 

Tačiau anot A. Avulio, privalomas reikalavimas parduoti tik įrengtus butus neigiamai paliestų tą pirkėjų grupę, kuri jautri finansiškai. 

Įrengimas didins galutinę būsto kainą maždaug 300 eurų už kvadratinį metrą. Ir nors dalį pirkėjų tai galėtų apsaugoti nuo papildomų paskolų būsto įsirengimui, kitai daliai pirkėjų tai reikštų, jog taupyti naujiems namams teks dar ilgiau.

Be to, priėmus prievolę pardavinėti tik įrengtus butus, nukentėtų jautriausia pirkėjų dalis, kurie būstus su daline apdaila įsirengia patys ir taip sutaupo nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų“, – sakė jis. 

Hanner“ valdybos pirmininko teigimu, geriausia būtų ne įvesti griežtą reikalavimą, o numatyti minimalius įrengimo kriterijus. 

Autorė: Evelina Povilaitytė 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.