Islamiški finansiniai produktai atitinka šariatą ir yra grindžiami rizikos ir pelno dalijimosi principais. Šariatas draudžia pelnytis iš lupikiškų palūkanų, kitaip tariant, duoti paskolą už didelį procentą, taip pat draudžia siūlyti prekes ir paslaugas, neatitinkančias pagrindinių islamo vertybių. Tokioms priskiriamas alkoholis, kiauliena, pornografija ar azartiniai lošimai.
Ekspertai mano, kad pasaulinė finansų krizė paskatino vyriausybes ir įmones įvairinti pasirenkamus finansavimo šaltinius. Islamo finansiniai produktai laikomi stabilesniais už tradicinius produktus. Juos vertina investuotojai, kurie daug dėmesio skiria etiškajai verslo pusei.
„Krizė buvo pernelyg didelės spekuliacijos rezultatas. Islamo bankininkystė vengė tokių spąstų“, – pažymi Pasaulinio Islamo Ekonomikos Forumo generalinis sekretorius Ahmadas Fuzis Abdulas Razakas.
Tarptautinės Niujorke įsikūrusios finansų valdymo programinės įrangos kūrimo kompanijos „Dealogic“ (prisistatančios kaip patikima viso pasaulio pirmaujančių finansų įmonių partnerė) duomenimis, islamiškųjų obligacijų nemusulmoniškose šalyse 2017 metais bus išleista daugiausia per pastarųjų trejų metų laikotarpį. Sukuk – islamiškųjų obligacijų, išleistų nemusulmoniškose (ne Artimųjų Rytų ir ne Pietryčių Azijos) šalyse, vertė per 11 šių metų mėnesių pasiekė 2,25 mlrd. dolerių. Per tą patį 2016 metų laikotarpį jų buvo išleista už 2 mlrd. dolerių, o analogišką 2015 metų laikotarpį – už 1 mlrd. dolerių (šiandieną 1USD = 0,8379 Eur).
Tokiu būdu, islamiškoji bankininkystė išeina iš nišos ir tampa vis svarbesniu finansavimo šaltiniu likusiam pasauliui. Viena iš pirmųjų nemusulmoniškų šalių, kurios išleido sukuk, buvo Singapūras. Pirmoji iš Vakarų šalių, išleidusių islamiškąsias obligacijas (2014 metais), buvo Jungtinė Karalystė.
Operacija buvo labai sėkminga, paklausa 10 kartų viršijo pasiūlą (buvo užsakyta obligacijų už 2,3 mlrd. svarų sterlingų, arba 3,9 mlrd. dolerių). Pastaraisiais metais Afrikos šalys, pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublika, Nigerija ir Dramblio Kaulo Krantas, pakeitė taisykles, kurios palengvina islamo obligacijų emisiją.
Panašų žingsnį nusprendė žengti bendrovės „Goldman Sachs“ ir „GE Capital“, taip pat Kinijos kompanijos „China Country Garden“ ir „Beijing Enterprises Water Group“, kurios obligacijas išleido per patronuojamas bendroves Malaizijoje, baigia savo straipsnį K.Boguszas portele „gazeta.pl“.
Parengė Leonas Grybauskas
