„Ypatingai kelia nuostabą pakankamai spartus maisto produktų prekių apyvartos augimas. Turint omeny, kad Lietuvoj gyventojų skaičius vis gi mažėja. Ir taip pat turint omeny, kad lietuviai jau dabar išleidžia maistui, eurais skaičiuojant, daugiau negu Europos Sąjungos vidurkis. Ir pridėjus dar šį augimą, siekiantį 5 proc. nominalų, tai mes jau praktiškai turbūt esame tarp tų šalių, kurie išleidžia apskritai maistui daugiausia“, – pastebi banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Nielsen“ duomenimis, į parduotuvę 2018 metais kas mėnesį keliauta vidutiniškai 20,5 karto. Beveik tiek pat dienų einama į darbą. Ekonomistai sako, tai – ne vien akcijų medžioklė. Žmonės tiesiog įpratę pirkti parduotuvėje, gaminti namie. O būtent tai ir į naudą apyvartoms.
Fiksuojama oficiali metinė infliacija 2018 metais, manoma, nesieks 3 proc. Ekonomistų teigimu, tai nėra daug. Bet žmonės skundžiasi jaučiantys didesnį brangimą.
Ir nors prekybos centrai Lietuvoje su gausiu asortimentu, kokio nerasi kitų Europos miestų parduotuvėse, lietuviai važiuoja į Lenkiją. Kūčių ir Kalėdų ilgasis savaitgalis, manoma, apskritai buvo vienas rekordinių pagal tai, kiek mūsiškių pirko ne čia, o ten. Iš viso pernai Lietuvos gyventojai Lenkijos parduotuvėse išleido bent 360 milijonų eurų.
Prekybininkų teigimu, tai praradimas ne tik prekybos sektoriui, kuris per metus siekia apie 12 milijardų eurų, o vien maisto – apie 4 milijardus, bet ir valstybei dėl negautų mokesčių. O iš čia esą trūkumas pinigų, kad ir tų pačių mokytojų algoms pakelti.